Turintiems specifinių raidos problemų ir norintiems integruotis į bendrąsias ugdymo įstaigas, mokyklos dar nėra pritaikytos, o darbuotojai neturi žinių, kaip dirbti su neišnešiotais ar raidos sutrikimų turinčiais vaikais, sako Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Speičytė Radzevičienė.
Tobulėjančios technologijos ir sveikatos priežiūra jau leidžia išgyventi net 22 savaitę gimusiems kūdikiams. Tad tokių vaikų daugės ir problema tik gilės, įsitikinusi asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė.
Iš pirmo žvilgsnio neišnešioti vaikai fizine išvaizda dažnai nesiskiria nuo savo bendraamžių, tačiau neretai dėl pernelyg ankstyvo gimimo jie turi lengvesnių ar sunkesnių raidos sutrikimų, negali sutelkti dėmesio, yra hiperaktyvūs ar vėluoja vaikų kalba, trapi emocinė būklė, dažnesni kritinių emocijų šuoliai. Nors emocinė ir fizinė vaikų raida dar nėra pasivijusi nustatyto amžiaus gebėjimų, pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, 6-erių sulaukęs vaikas privalo pradėti lankyti priešmokyklinio, o 7-erių – pradinio ugdymo grupes.
„Darželiuose dažnai tokiems vaikams būna kiek lengviau susitvarkyti su bendravimo iššūkiais. Problemos dar labiau išryškėja prasidėjus formaliajam švietimui. Iššūkiams, su kuriais vėliau susiduria ir vaikai, ir ankstukus auginančios šeimos, ir visuomenė, institucijos skiria per mažai dėmesio. Nors tėvai stengiasi integruoti vaikus į įprastas mokyklas, standartinės ugdymo įstaigos nėra pasiruošusios priimti vaikų su sutrikusia raida, jose nėra sudarytų sąlygų neišnešiotiems vaikams. Ugdymo įstaigose turi dirbti kvalifikuotas personalas, mokytojų padėjėjai – žmonės, kurie žino, kaip elgtis su anksčiau gimusiu vaiku, kuris gali būti nepakankamai brandus sklandžiai įsilieti į pradinį ugdymą, kalbėti pradeda vėliau, sunkiai išlaiko, koncentruoja dėmesį ir yra labai aktyvus“, – tikina Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Speičytė Radzevičienė.
Anot jos, vertinti, ar vaikas yra pasiruošęs lankyti mokyklą, reikėtų pagal emocinę ir intelektinę brandą, o ne pagal amžių. „Ir priešmokyklinis, ir pradinis ugdymas yra privalomas nuo tam tikro amžiaus, neatsižvelgiant į vaiko pasiektus gebėjimus. Šiuo metu Lietuvoje, pagal įstatymus, vaikas, sulaukęs 7-erių privalo eiti į pirmą klasę. Tai reiškia, kad priešmokyklinio ugdymo klasę jis turi lankyti būdamas 6-erių. Tačiau kai kurie ankstukai sulaukę tokio amžiaus dar nėra pasiruošę lankyti mokyklas“, – sako A. Speičytė Radzevičienė.
Tokių vaikų tik daugės
Ankstuką Rojų, kuriam dabar yra septyneri, auginanti Lina Volungevičienė tikina, kad pirmoji mokslo metų savaitė ir jai, ir sūnui – pilna streso ir nežinomybės, ką daryti.
„Rojus gimė 25 savaičių, vos 20 centimetrų. 2012 metais jis buvo mažiausias berniukas Lietuvoje. Jis turėjo įvairių emocinių, raidos sutrikimų, tačiau su jais tvarkėsi. Viskas pasikeitė, kai iš darželio vaikas perėjo į pradinę mokyklą. Nors Rojui beveik aštuoneri, jo raida tarsi 4-5 metų vaiko. Jau pirmąją dieną mokykloje buvo labai sunku. Mačiau, kaip vaikas jaudinosi. Jis mato, ką moka ir daro bendraamžiai, o pats to nesugeba, tad natūralu, kad jam baisu. Dėl didelio streso jau po pirmosios dienos mokykloje pasirodė ir sveikatos sutrikimai, – pasakoja ankstuko mama L. Volungevičienė. – Nors emocinė bei fizinė raida ir neatitinka Rojaus amžiaus, pagal įstatymus pirmąją klasę jis privalo lankyti. Rezultatas – vaikas išgyvena stresą, mokytoja griebiasi už galvos, nes nežino, ką daryti.“
Rojus – pirmasis gimęs tokio amžiaus ankstukas Lietuvoje. Tobulėjančios technologijos ir sveikatos priežiūra jau leidžia išgyventi net 22 savaitę gimusiems kūdikiams. Tad tokių vaikų daugės ir problema tik gilės, įsitikinusi asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė.
„Sąlygos vis anksčiau pasaulį išvydusiems ankstukams išgyventi gerėja, tačiau dabartiniu metu mąstoma tik apie kūdikius, o apie vaikus, kuriems vėliau gali kilti vystymosi sunkumų ir jų šeimas vėliau yra pamirštama. Nėra sekama, kaip gyvena, su kokiais iššūkiais susiduria 5-7 metų sulaukę ankstukai ir jų šeimos. Todėl siekiame Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartų įdiegimo Lietuvoje“, – sako A. Speičytė Radzevičienė.
Vieningi Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartai pristatyti Europos Sąjungos Parlamente Briuselyje 2018 m. rudenį. Pagrindinis standartų siekis – eliminuoti skirtingų šalių, kultūrinių papročių, etinių problemų, išsivystymo lygio ir kitą įtaką, saugojant, priimant bei puoselėjant ateinančią gyvybę. Šie standartai apibrėžia 11 svarbių punktų, padedančių naujagimiams augti. Vienas iš jų – rūpestis tolimesniu vaikų vystymusi.
