Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė pripažino, kad vyresni vaikai įvaikinti nebūna ne tik todėl, kad šeimos nori mažų vaikų.
Neretai ir patys paaugliai atsisako būti įvaikinami ar globojami – tiesiog jie būna apsipratę su aplinka, kurioje auga, turi draugų, gal ir brolių ar sesių, ir nenori su jais skirtis. Jeigu vaikas pasako, kad nenori būti įvaikintas, jo nuomonės paisoma. Būna ir taip, kad vaikai atsisako būti įvaikinti užsienyje – jie nori likti Lietuvoje.
„Mes ne įvaikintojams ieškome tinkamo vaiko, o vaikui ieškome šeimos, kuri jam tiktų“, – patikino A.Marčiukaitienė.
Šiuo atveju įtėviai pageidavo, kad detali informacija apie juos ir įvaikinamą septyniolikmetį nebūtų viešinama, visgi tai – jautri asmeninė tema.
A.Marčiukaitienė tegalėjo atskleisti, kad vaikas iškeliaus į vieną iš ES valstybių, su įtėviais susišnekėti galės. Patys įtėviai – vyresnio amžiaus sutuoktiniai, taigi jų šalies įvaikinimo tarnyba ir suteikė jiems leidimą įvaikinti tik vyresnį vaiką.
Šiuo atveju, kaip ir visuomet, kai beglobiui vaikui atsiranda tinkama šeima, jie pradžioje susitinka ir pabendrauja. Būna, kad potencialiems įtėviams ar vaikui kažkas neįtinka ir jų keliai išsiskiria, o šiuo atveju įvaikintojai ir septyniolikmetis bendrą kalbą rado.
Jaunuoliui Vaiko teisių apsaugos tarnyboje buvo suteikta informacija apie tai, kaip vyks įvaikinimo procesas, kokios bus jo teisės procedūros metu ir po to (iš esmės gyvenant šeimoje jo teisės prilygs biologinio vaiko teisėms).
Kartais vaikai baiminasi, kad iš karto, teisme paskelbus sprendimą apie įvaikinimą, jie keliaus į naujus namus, negalėdami nė atsisveikinti su draugais ir susirinkti daiktų, tačiau iš tikrųjų jiems suteikiama laiko pasiruošti kelionei į naujus namus.
Oficialiai šis įvaikintas septyniolikmetis nėra vienintelis įvaikintas – ir šiemet buvo atvejis, kai lietuvių šeima įvaikino jo bendraamžį. Tačiau ta šeima globojo vaiką seniai ir priartėjus jo pilnametystei susigriebė, kad nori, jog jis oficialiai būtų laikomas jų vaiku, o aptariamas atvejis unikalus tuo, kad septyniolikmetis atrado naują šeimą.
Paprastai lietuvių šeimos nori įsivaikinti vaikus nuo gimimo iki 3 m., retais atvejais – iki 10 m. amžiaus vaikus. Užsieniečių šeimos kartais įvaikina ir kiek vyresnius, bet atvejų, kad būtų įvaikintas 15-17 m. amžiaus vaikas, Lietuvoje nebūta.
Šiuo metu įvaikinimo laukia 372 galimi įvaikinti vaikai. Didžioji jų dalis (68 proc.) – vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų).
