Klaipėdiečio neviltis: karui su buvusiu vyru žmona pasitelkė karantiną

Nuo pat karantino įvedimo Lietuvoje pradžios psichologai perspėjo, kad jis palies ir žmonių tarpusavio santykius. Tą savo kailiu pajuto 33 m. klaipėdietis Feliksas (pavardė redakcijai žinoma).

 Paskutinį kartą sūnų Feliksas matė prieš dvi savaites. <br> 123rf asociatyvi nuotr.
 Paskutinį kartą sūnų Feliksas matė prieš dvi savaites. <br> 123rf asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 21, 2020, 12:09 PM

Išsiskyrusio vyro teigimu, jo žmona, pasinaudodama neatremiamu argumentu – „Karantinas“, nebeleidžia jam matytis su aštuonmečiu sūnumi, kaip nustatyta teismo.

„Pasinaudodama karantino situacija draudžia susitikti ir bendrauti. Taip pažeidžiamos ir mano, ir vaiko teisės, tai teismo nutarties nesilaikymas“, – piktinosi klaipėdietis.

Feliksas gyvena Klaipėdoje, žmona su sūnumi šiuo metu gyvena Kaune. Pasak vyro, žmona ir anksčiau naudojasi visomis įmanomomis progomis apriboti jo bendravimą su vaiku, stengiasi vaiką nuteikti prieš tėvą.

Paskutinį kartą sūnų Feliksas matė prieš dvi savaites. Teismo nustatyta, kad tėvui su sūnumi priklauso matytis kas antrą savaitgalį. „Taip pat mums priklauso pavasario atostogos, kurios buvo perkeltos ir prasidėjo nuo kovo 16 dienos“, – sakė Feliksas.

Jis pats nepriklauso prie asmenų, kuriems reikėtų saviizoliuotis, yra sveikas, nebuvo išvykęs į užsienį ir nebendravo su tokiais žmonėmis. Buvusios žmonos namuose negyvena senelių ar kitų žmonių su padidinta užsikrėtimo rizika, kuriuos reikėtų papildomai apsaugoti.

Vyras tvirtino puikiai suvokiantis, kad karantino metu negalėtų sūnaus vestis į viešas vietas, parduotuves.

Tėvams privalu bendradarbiauti

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Alina Jakavonienė pabrėžė, kad geriausia, kai dėl vaiko priežiūros draugiškai sutaria abu tėvai.

„Pažymime, kad tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d.).

Visus klausimus, susijusius su vaiku, abu tėvai pirmiausia turėtų spręsti bendru tarpusavio susitarimu ir taikiai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (CK 3.165 str. 3 d.).

Būtent tėvų bendradarbiavimas randant tarpusavio kompromisą sudaro tinkamiausias sąlygas užtikrinti vaiko saugumą ir sveiką aplinką, taip pat padeda užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

Tėvams nepavykus rasti bendro sutarimo, ginčą tarp tėvų dėl vaiko auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų su vaiku susijusių klausimų sprendžia teismas (CK 3.170 str. 3 d.)“ – aiškino A.Jakavonienė.

Karantinas bendravimo su tėvu neriboja

Karantino sąlygos nėra pagrindas apriboti sūnaus ir tėvo bendravimą, pabrėžė Vaiko teisių specialistė.

„Karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su vaiku.

Kartu svarbu vaiko atstovams pagal įstatymą įvertinti ir susitarti kaip būtų užtikrinama ši vaiko teisė karantino režimo laikotarpiu pvz., vengiant viešų vietų, susibūrimų, atsisakant kelionių mieste, kelionių į parduotuvę, viešojo transporto ir pan.

Tuo atveju, jei skyrium nuo vaiko gyvenantis vienas iš tėvų yra grįžęs iš užsienio šalies, jam privaloma laikytis karantino ir saviizoliacijos sąlygų ir kitų privalomų rekomendacijų dėl prevencinių priemonių viruso plitimui, tokiais atvejais siūlytina tėvams susitarti dėl bendravimo su vaiku užtikrinimo, vengiant tiesioginio kontakto, bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis ar pan.“ – sakė A.Jakavonienė.

Turėtų kreiptis į antstolius

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja aiškino, kad nepavykus susitarti geranoriškai, kiekvienas iš vaiko tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pavyzdžiui, laikino bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu / motina nustatymo ar pakeitimo).

Teismas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių priima per 3-7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos rašytinio proceso tvarka (CPK 147 str. 1 d.).

„Akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomasis dokumentas (CPK) 587 str. 4 p.), kuri vykdytina skubiai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 18 str., 152 str. 1 d., 6 d., 588 str.), o atsižvelgiant į tai, kad visų sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, organizuoti vykdymo veiksmus ir užtikrinti jų vykdymą turi antstolis, jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi, tuo atveju, jei Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ar kitas įsiteisėjęs teismo sprendimas) nėra vykdoma, asmuo turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio jos vykdymo, kuris, nustatęs nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo faktą, turi teisę surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 str. nustatyta tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs tokį antstolio pareiškimą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti piniginę baudą (CPK 771 str. 6 d.)“, – dėstė A.Jakavonienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.