Nors knyga dėl savo pavadinimo iš homoseksualų organizacijų sulaukė kritikos, autorė teigia, kad knygos tikslas – paskatinti dialogą apie pakantumą ir skirtingas seksualumo formas.
„Kaip buvo galima tikėtis, žmonės, neskaitę knygos, tik matę pavadinimą, reagavo emocingai, – sakė B.Hemphill. – Bet tai nebuvo socialinis eksperimentas, tai buvo įvykių virtinė, kurie atvedė prie šito mano gyvenimo etapo.“
Viskas prasidėjo po vienos neeilinės nakties, po kurios rytą Brooke nubudo nuo pagirių plyštančia galva su netikėta viešnia savo namuose.
„Vieną naktį su keletu draugų apsilankėme Sidnėjaus gėjų bare, esančiame Oksfordo gatvėje, – pasakojo B.Hemphill. – Šiek tiek išgėriau, o kai nubudau, savo lovoje pamačiau šalia gulinčią nuogą moterį.“
Antru postūmiu tapo su pirmuoju visai nesusijęs įvykis – B.Hemphill gavo pasiūlymą padirbėti su režisieriumi viename bandomajame šou apie lesbiečių grupę.
Netrukus po filmavimo B.Hemphill ėmė susitikinėti su viena tų merginų, draugių vadinama Claire Atvertėja.
„Ji garsėjo tuo, kad tradicinės lytinės orientacijos merginas atversdavo į lesbietes“, – aiškino lesbietės gyvenimo paragavusi B.Hemphill.
Knygos pavadinime iškelta mintis, kad seksualumas gali būti pasirenkamas, užrūstino gėjų ir lesbiečių bendruomenę. Ji prikišo, kad autorė supaprastina visą šį sudėtingą klausimą.
Atsakydama į priekaištus B.Hemphill pareiškė nenorėjusi nieko įžeisti ar sumenkinti kitų žmonių lytinės patirties, bet tikėjusis, kad prasidės diskusija apie kintantį seksualumą.
„Aš suprantu, kad knygos viršelyje užrašius „lesbietė“ kai kurie žmonės, kurie savinasi šį žodį, manys, kad neturiu teisės jo vartoti, – sakė autorė. – Nenorėjau nieko įžeisti, bet tai išties intriguojamas pavadinimas.“
Po lesbietiškos patirties B.Hemphill vengia įvardyti dabartinę lytinę orientaciją. Jos teigimu, visai nėra reikalo savęs priskirti prie vienų ar kitų.
„Visi labai nori man užkabinti kokią nors etiketę, – neslėpė ji. – Jeigu jau taip norisi, tuomet teisingiausia mane būtų apibūdinti kaip biseksualę.“
B.Hemphill manymu, jeigu žmonės daugiau dalytųsi intymia patirtimi su tos pačios lyties asmenimis, pasaulyje būtų daugiau supratimo ir mažiau baimių.
„Jeigu jums pasisekė būti kintančios lytinės orientacijos, turite pavydėtiną galimybę rinktis partnerį pagal tokius veiksnius kaip jo asmenybė, o ne vien lytis, – drąsią mintį rėžė lesbietės kailyje pabuvusi australė. – Galbūt po 10–15 metų vėl būsiu su moterimi. Bet mano mama neseniai man pasakė, kad dėl to neapsidžiaugtų.“ („Daily Mail“, LR)
