Modelis Cassandra Bankson (22 m.), apsilankiusi pas medikus dėl skaudančio inksto, sužinojo pritrenkiančią naujieną – ji turi dvi makštis, dvi gimdas ir du gimdos kaklelius. Nors diagnozė buvo netikėta, mergina savo mamai juokais pasakė: „Aš dabar dukart labiau moteris, nei maniau esanti“.
Modelis, kurios YouTube portale transliuojamus mokymus, kaip makiažo priemonėmis paslėpti odos trūkumus, peržiūri milijonai gerbėjų, atvirai kalbėjo apie save.
„Kai gavau tyrimų rezultatus, daktarė man pasakė, kad turiu tik vieną inkstą ir pridūrė, kad turiu du makštis, kaip ji ir įtarė“, – „Barcroft TV“ televizijai pasakojo modelis.
Cassandra paaiškino, kad jos sutrikimas, žinomas kaip „uterus didelphys“, kilo dėl „visiško vaginos išsiskyrimo į skirtingas ertmes“ ir pridūrė, kad, anot gydytojos, tai primena apverstą nosį.
Nors diagnozė buvo netikėta, mergina savo mamai juokais pasakė: „Aš dabar dukart labiau moteris, nei maniau esanti“.
Žurnalas „People“ rašė, kad ši diagnozė C.Bankson padėjo suprasti kai kuriuos dalykus.
„Būdama jaunesnė, net ir nežinodama apie šį sutrikimą, kreipiausi į daktarą, nes per menstruacijas kraujuodavau po 23-28 dienas ir turėjau po du ciklus per mėnesį. Arba mane suriesdavo raumenų traukuliai, aš negalėjau judėti, ar mano dubuo paprasčiausiai nenorėjo man paklusti. Dėl traukulių ir man labai svyravo nuotaika“, – pasakojo mergina.
C.Bankson sakė, kad dviejų makščių turėjimas gali paveikti žmogaus seksualinį gyvenimą: „Kai kuriems žmonėms, turintiems dvi makštis, seksas gali būti labai skausmingu, kitiems dėl didesnio nervinių galūnių skaičiaus gali būti daug maloniau“.
„Dauguma moterų net nežino, kad turi šį sutrikimą – apie tai sužino tik besilaukdamos, – paaiškino C.Bankson gydytoja. – Gali būti, kad tai visai netrukdys jos seksualiniam gyvenimui. Tačiau yra nėštumo komplikacijų tikimybė, nors tai pagydoma.“
Apie tai, kaip reagavo į žinią, kad turi dvi makštis ir kaip tai pakeitė jos požiūrį į kai kuriuos dalykus, C.Bankson parašė mimichatter.com portale.
Štai jos mintys:
„Mano šeimoje juokaujama, kad aš esu dvigubai moteris. Tačiau, kai man prasideda vienas iš 3 savaites trunkančių menstruacijų ciklų ir su tuo susijusi nuotaikų kaita, mano mama juokauja, kad aš taip pat turiu 2 šiknaskyles.
Aš gimiau su dvejomis vaginomis. Tai būsena, vadinama uterus didelpys. Pasaulyje, kuriame „daugiau yra geriau“, galima pamanyti, kad dvi yra geriau nei viena, tiesa? Ne visada.
Augdama aš visada nujaučiau, kad esu ypatinga. Aš mėgavausi gyvenimu, bet kartu jaučiausi nesaugi. Man nuolat kildavo klausimų ir dėl to bei dėmesio koncentracijos sutrikimo man pasidarė aišku, kad esu unikali. Tačiau tik visai neseniai sužinojau, kaip stipriai skiriuosi nuo kitų.
Viskas prasidėjo nuo apsilankymo pas daktarą dėl skausmų apatinėje nugaros dalyje. Mane skubiai peršvietė ir atliko inkstų tyrimus. Paaiškėjo, kad nugaros apačia skaudėjo tik dėl raumenų spazmų.
Bet skenavimo rezultatai taip pat parodė, kad man trūksta vieno inksto ir esu „apdovanota“ dvigubu reprodukcinių organų komplektu. Sveikinat?
Iš daktaro kabineto išėjau turėdama daugiau klausimų, nei atsakymų. Ar aš turėjau būti viena iš dvynių? Ar man reikės persodinti inkstą? Ar kada nors galėsiu turėti vaikų, jeigu jų norėsiu? Ar turiu didesnę tikimybę nei kiti susirgti kiaušidžių vėžiu? Ar tai galėjo būtų susiję su chroniška akne?
Kiek vėliau, tą pačią dieną sėdėjau savo močiutės virtuvėje prie stalo ir spoksojau į savo septynmetės nuotrauką ant šaldytuvo. Mano akys prisipildė ašarų. Kas galėjo pagalvoti, kad mergaitei, žiūrinčiai į mane, trūksta inksto? Dar daugiau: kodėl ji buvo prakeikta turėti tą dvigubą organą, kuris, tiesą sakant, man kėlė daugiau rūpesčių dėl visų negalavimų, susijusių su makštimi?
Sėdint daktaro kabinete, kol ji skaitė man tyrimų rezultatus, apėmė vienas tų momentų, kai pasijutau atsiskyrusi nuo kūno ir stebėjau save tarsi kino ekrane.
Tada svari mintis mane parbloškė mane į realybę: aš esu tokia pati, kokia buvau ir anksčiau. Ta maža mergaitė vis dar manyje. Ši neįprasta būsena manęs anksčiau niekada nejaudino, tad kodėl turėtų dabar? Išties aš niekada nesijaučiau skirtingai. Mediciniškai iš dalies susitaikiau su kai kuriais dalykais, nors į daugelį mano klausimų vis dar neatsakyta.
Jūs nemanote, kad toks vidinis sutrikimas turėtų paveikti išorinį įsivaizdavimą apie kūną, tiesa? Netiesa. Manau, kad mane visada pralinksmindavo mano nesaugumas ir mintyse vykstanti kova su savimi. Bet tamsiais vakarais, kai likdavau viena su savo mintimis, negalėjau nuneigti, kad šis mano sutrikimas bus padėtas į lentynėlę, kurią galima pavadinti: „ne pakankamai geri dalykai“.
Aš visada jaučiausi esant „per daug“: per daug nesusivaldanti, per daug stebinanti, per daug garsi, per daug išprotėjusi, per daug spontaniška, per daug kitokia. Štai ir dar vienas „per daug“.
Logiškai supratau, kad mano sutrikimo aplinkiniai negali matyti ir dėl to negali manęs teisti, tuo pačiu save įtikinėjau, neigiamais dalykais: tai, ko manyje buvo „per daug“, paprasčiausiai padarė mane „nepakankama“.
Dangsčiausi humoru tam, kad paslėpčiau ir užmaskuočiau savo skausmą. Visą gyvenimą juokavau su giminėmis ir draugais. Labiausiai juokavau apie save ir šią savo būklę.
Pirmą savo įsigytą automobilį pavadinau „Magišku vaginamobiliu“ ir net turėjau įžūlumo užsisakyti „MAGVAJ2“ automobilio valstybinį numerį.
Tai, kad sugebėjau pasijuokti iš savo padėties, leido man labiau susitaikyti su savimi. Juokas man padėjo savo būseną pakeisti iš negatyvios į pusiau pozityvią. Nors vis dar nežinau, kaip tai paveiks mano ateitį, tuos kurie man rūpi vis dar sugebu prajuokinti.
Visada nekenčiau savo „moteriškų kūno dalių“, net būdama maža. Man atrodė neteisinga, kad mano brolis ir pusbrolis per iškylas gamtoje gali šlapintis kur panorėję, bet jei mane prispausdavo reikalas, visi turėdavo nusisukti.
Dėl žemos savivertės, žiniasklaidos formuojamo moters įvaizdžio visuomenėje ir kelių traumuojančių seksualinių patirčių paauglystėje, faktas, kad turiu makštį, o dar blogiau – dvi, visada mane vertė jaustis blogai, tarsi tai būtų kažkas, ką reikia įveikti.
Man patiktų dėl šių aplinkybių apkaltinti nesėkmingą meilę ir prastus santykius su sekso partneriais, bet net ir iki to vaikščioti į pasimatymus man atrodė keista.
Nežinau, ar taip buvo dėl giliai įsišaknijusios kaltės baimės, kurią iskiepijo religija, žemos savivertės, nes nebuvau „normali“, ar todėl, kad nebuvau pakankamai gera, kad mane mylėtų, ar net dėl mano pačios pasidarytų išvadų stebint tėvų santykius.
Nežinau. Bet santykiai man visada klostėsi sudėtingai emociškai ir fiziškai. Ir ši mano būklė nepadėjo intymiai bendrauti: apie tokius dalykus neseniai susipažinusiai porai kalbėti sudėtinga.
Kad ir kaip būtų sunku tai priimti, žiūrint iš kitos pusės, manau, kad tai padeda apsispręsti, su kuo verta bendrauti. Tai žmonės, kurie liks net ir atvirai pasikalbėjus ir išsiaiškinus visus sudėtingus dalykus. Jeigu kas nors išties mane mylės, norės būti kartu, nesvarbu, kad turiu vieną inkstą, ar negalėsiu turėti vaikų. Liks manimi net po nuotaikų kaitos, susijusios su hormonų siautuliu.
Pabendravus su skirtingais medikais neseniai nurimau dėl keleto mane neraminusių dalykų. Vienintelis mano inkstas funkcionuoja tobulai ir netgi jeigu vieną dieną nuspręsiu turėti vaikų, yra korekcinių operacijų, apvaisinimas mėgintuvėlyje ir kitokie būdai, kurie man gali padėti. Taip pat aš niekada nebuvau prieš įsivaikinimą, tad tikiuosi, kad potencialus partneris neišsigąs, jeigu paaiškėtų, kad negalėsiu turėti vaikų.
Kad ir kaip man nepasisekė, nes kartais atrodo, kad mano ciklas tęsiasi po visą mėnesį ir todėl mane bet kada gali apimti susierzinimas, yra ir gerų dalykų turint dvi makštis.
Nors ir perkeltine prasme, bet man patinka mintis, jog esu „du kartus labiau moteris“. Tvirtai tikiu, kad sunkiausia gyvenime yra nugalėti save ir aš esu to pavyzdys. Mokausi nugalėti visus gyvenimo iššūkius, mylėti save tokią, kokia esu ir naudojuosi proga ne tik visus aplinkinius supažindinti su savo būkle, bet ir pakeisti stigmatinį požiūrį į tai, kaip pasaulis supranta moteris ir jų makštis.
Nors makštis yra gražus organas, kuriame mes, moterys, turime galimybę sukurti gyvybę, ji kartu yra ir mistikos šaltinis, galia ir emocija, kad ir kokios komplikacijos ar negatyvumas tai suptų“.
Parengė Giedrė Balčiūtė
