Reikalas tas, kad pradžioje jie buvo gaminami tiktai viename Bakovkos fabrike, o ten buvo viso labo dvi produkcijos: prezervatyvai (gaminys nr. 2) ir... dujokaukės (gaminys nr. 1). Skaičius atitiko gumos storį: kuo plonesnė, tuo didesnis skaičius.
Talkas vietoj lubrikanto
Bakovkos gumos dirbinių fabrikas pradėjo veikti ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Kaip nurido kai kurie šaltiniai, prezervatyvų gamyba Sovietų Sąjungoje vyko palaikant partijos veikėjui, artimam Stalino šalininkui Lavrentijui Berijai.
Antrojo pasaulinio karo metais gamykloje buvo gaminama karinės paskirties produkcija, o prie prezervatyvų buvo grįžta šeštojo dešimtmečio viduryje. Per metus Bakovkos fabrikas pagamindavo apie 200 mln. „gaminio nr. 2“ vienetų. Vėliau prezervatyvai imti gaminti Kijeve ir Armavire.
Jie labai skyrėsi nuo šiuolaikinių: prezervatyvai buvo gaminami tik iš gumos, niekuo jų nesutepant. Vietoj to apibarstydavo talku, kad nesuliptų.
Kvapas taip pat nepalikdavo jokių malonių prisiminimų apie pasimatymą. Be to, kentė jautrumas: pagal sovietinius standartus, gumos storis turėjo būti 0,09 mm, o tai beveik du kartus daugiau, nei šiais laikais – 0,05 mm.
Chruščiovo laikais pradėti gaminti trijų dydžių prezervatyvai, ir dėl to padaugėjo pikantiškų situacijų vaistinių eilėse, kur pirkėjai turėdavo pasakyti reikalingą numerį.
Vienas prezervatyvas kainavo 10 kapeikų. Palyginimui, litras pieno – 28 kapeikos, kepalas duonos – 24 kapeikos.
Prezervatyvų kokybė neblizgėjo: daugelis plyšdavo, o ir apskritai buvo nepatogūs dėl storio ir kietumo. Tik nuo devintojo dešimtmečio Bakovkos fabrike pradėti gaminti gaminiai iš latekso, kurie buvo tikrinami elektronika.
Bet ir iki tol dalis sovietijos piliečių pirko kokybiškesnius prezervatyvus juodojoje rinkoje. „Pas spekuliantus buvo galima nusipirkti užsienietiškų, banguotų ir su ūsiukais, jie kainavo po 3-5 rublius, ir juos iš tiesų plaudavo, kad galėtų panaudoti po kelis kartus“, – pasakojo jaunystės laikus prisiminęs vyriškis.
Visiems gyvenimo atvejams
Sovietų Sąjungoje prezervatyvai buvo pristatomi kaip apsauga nuo venerinių ligų. Bet vartotojai atrado ir daugybę kitų šio gaminio paskirčių.
Didelę paklausą jie turėjo tarp turistų, geologų ir žvejų: juose saugodavo grunto mėginius, cigaretes, degtukus, druską – žygyje tai buvo nepakeičiama lengva ir vandeniui nepralaidi tara.
Buvo sakoma, kad Bakovkos gamybos prezervatyvas atlaikydavo iki pusantro litro vandens. Paaugliai juos naudodavo pramogai: pripildydavo vandens ir mėtydavo pro balkoną.
„Prezervatyvus naudodavome labai aktyviai: visų pirma konservavimui, kai dangteliai buvo deficitas. Antra, maudavau kaip batelius ant kojų savo pirmam buldogui – žiemą, kai gatves pribarstydavo druska.
Pati tokio kiekio (per dieną reikėdavo 8 vienetų) pirkti drovėdavausi. Vyras atsisakydavo, nes buvo reikalingas mažiausias dydis. Padėjo geriausia draugė, kuri nuo vaistinės slenksčio riktelėjo: „Turite mažo dydžio prezervatyvų? Man reikia 300 vienetų!“, – internete pasakojo viena Rusijos gyventoja.
