Adata: išradimas, kurį kėsinasi pakeisti lazeriai

Prieš 25 tūkst. metų per šiaurinį Žemės pusrutulį driekėsi sniegu neužklotos, bet šaltos stepės ir miškastepės. Po jas klajojo didžiulės mamutų, gauruotųjų raganosių ir šiaurinių elnių bandos, paskui žvėris sekė juos medžiojantys žmonės. Ištverti šaltį Homo sapiens padėjo aštrus duriantis įnagis su apvalios ar pailgos formos skylute siūlui įverti.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 20, 2014, 7:00 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 5:26 PM

Žinoma, jau ir anksčiau medžiotojai ir augalų rinkėjai ieškojo būdų apsisaugoti nuo šalčio. Jie siautėsi plėšriųjų žvėrių odomis ir kailiais, kuriuose smailiais akmenimis ar kaulų atplaišomis išdurdavo skyles ir jas surišdavo žvėrių sausgyslėmis. Bet su naujuoju įrankiu – dažniausiai nedideliu nusmailintu kaulu, kuriame iš pradžių buvo daromas plyšys, o vėliau imta gręžti skylė, – darbas ėjosi kur kas sparčiau ir lengviau. Mat per adatos skylutę būdavo perveriamas siūlas – tos pačios žvėrių sausgyslės.

Seniausios adatos su „ąselėmis“, pagamintos prieš 17 tūkst. metų iš gyvūnų kaulų, ragų arba medžio, buvo rastos dabartinės Vakarų Europos ir Vidurinės Azijos teritorijose. Nors kai kurie archeologai tvirtina, kad tarp Kostionkų kaime (Voronežo sritis) Rusijoje rastų dirbinių – o jiems ne mažiau kaip 40 tūkst. metų – yra ir adatų.

Afrikoje adatos (o kartu ir siūlai) buvo gaminamos iš palmių, Amerikoje – iš agavų lapų: juos ilgai mirkant susidarydavo smailigalis, nuo kurio driekėsi lapo „gyslos“ – siūlai. Manoma, kad pirmoji plieninė adata buvo pagaminta Kinijoje. Ten pat III amžiuje prieš Kristų buvo išrastas antpirštis.

Gentys, gyvenusios senovės Mauritanijoje (dabartinis Marokas ir vakarinė dabartinio Alžyro dalis), šiuos išradimus perdavė romėnams, o per juos – kitoms Vakarų tautoms. Masinė adatų gamyba prasidėjo tik XIV amžiuje Vokietijoje ir Anglijoje. Mechanizuotu būdu adatos pradėtos gaminti 1785 metais.

Vėliau šis žmonijos išradimas tapo svarbiausia jau beveik 200 m. žmogui tarnaujančios siuvamosios mašinos detale. Dabar adatos gaminamos iš plieninės vielos ir būna įvairaus dydžio.

Šiais laikais adata turi ir konkurentų: vis modernesnės medžiagos sujungiamos ar suklijuojamos pasitelkus ypatingą šviesos srautą – lazerį. Ši technika teikia itin didelį pranašumą siuvant plonyčius apatinius baltinius: jokia siūlė nespaudžia ir neerzina jautrios odos.

Piliakalniuose ir pilkapiuose aptikti archeologiniai radiniai liudija, kad kaulinės adatos Lietuvoje naudotos jau I tūkstantmetyje prieš Kristų. Net 12 įvairaus dydžio kaulinių adatų rasta Narkūnų piliakalnyje netoli Utenos (radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje). Pirmaisiais amžiais po Kristaus jas pakeitė žalvarinės arba geležinės adatos – dažniausiai jos būdavo 5–15 cm ilgio. Paprastai adatas dėdavo į moterų kapus kaip įkapes. XI–XII a. lietuviai iš skandinavų perėmė paprotį į moterų kapus dėti žalvarines arba geležines, rečiau – kaulines adatines. Taigi tvirtai tikėta, kad moterims adatų prireiks ir po mirties. O štai antpirščiai Lietuvoje aptinkami tik vyrų – matyt, siuvėjų – XV–XVI a. kapuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.