Susirūpinti išvaizda privertęs išradimas – veidrodis

Sudužo veidrodis – nelaimė, tačiau jei veidrodį ne šiaip išmesite, o surinkę šukes dar padėkosite ir užkasite, veidrodis nusineš jūsų bėdas. Šiuo nuo seno magišku laikomu daiktu įvairiuose pasaulio kraštuose bandoma prisišaukti sėkmę ar nuspėti ateitį. Jo atspindžių karalystėje ieškome savo antrojo „aš“. Bet iki vėlyvųjų viduramžių daugelis žmonių turėjo miglotą supratimą apie savo išvaizdą, nes stiklo veidrodis buvo retenybė, o metalinis tik grubiai atkurdavo žmogaus veidą.

„Rytinis tualetas“, apie 1837 m., dail. Ch.W.Eckersbergas.<br>Archyvo nuotr.
„Rytinis tualetas“, apie 1837 m., dail. Ch.W.Eckersbergas.<br>Archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 26, 2014, 7:00 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 12:18 PM

Pirmasis veidrodis žmogui buvo lygus vandens paviršius. O seniausias dirbtinis veidrodis rastas Konijos regione Turkijoje. Anatolijos akmens amžiaus žmonės jį pagamino iš vulkaninės kilmės stiklo – obsidiano. Jam gali būti 8000–9000 metų. Iki šiol mokslininkus stebina tobulai nušlifuotas jo paviršius – manoma, kad jis buvo apdorotas smulkiai grūdėtu dumblu ir oda.

Senovės Egipte buvo populiarūs aukso ir sidabro veidrodžiai. Egiptietės nešiojo veidrodžius kaip saulės simbolį, jie buvo neatskiriami įvairių religinių ceremonijų ir eitynių palydovai. Antikos žmonės išmoko pasigaminti veidrodį iš bronzos, sidabro ar vario, kurį poliruodavo iki blizgesio. Toks veidrodis vadintas liustru.

Ir štai I amžiuje romėnai pasigamino pirmąjį veidrodį iš stiklo. Veidrodžio kūrėjai išlydytam švinui leido sustingti ant stiklo: tokiu būdu susidarė blizgantis metalo paviršius, kuris per stiklą atspindėjo šviesą.

Musulmoniškose kultūrose veidrodžiai tapo ypač populiarūs viduramžiais. Buvo manoma, kad veidrodis jo savininkui atneš sveikatą ir laimę. Turtingi musulmonai užsisakydavo specialius veidrodžius su pritvirtintu žiedu, ant kurio buvo išraižoma pagaminimo data ir savininko vardas.

Renesanso epochoje venecijiečiai veidrodžius iš garsiojo Murano stiklo ėmė gaminti masiškai. XVI–XVII amžiuje Venecija tapo veidrodžių produkcijos centru. Iš čia jie pasklido po visą Europą, nuo šio momento ne viena dama, žiūrėdama į veidrodį, bent mintyse klausė: „Veidrodėli veidrodėli, kas pasaulyje gražiausia?“

Veidrodžio kokybė nuolat gerėjo. 1690 m. išradus didelės stiklo plokštės gamybos technologiją ėmė plisti didelio formato veidrodžiai – jais tapo madinga dekoruoti rūmų interjerą. Veidrodis sudėtingais medžio raižiniais puoštuose rėmuose tapo kiekvieno pasiturinčio piliečio svetainės akcentu. Geriausi šios epochos veidrodžių pavyzdžiai puikuojasi Versalyje. Šiuose rūmuose įrengta speciali veidrodžių salė, kuriai prireikė net 483 veidrodžių.

1959 m. britas Alastairas Pilkingtonas (1920–1995) pateikė gamybos būdą, kai veidrodžio nereikėjo šlifuoti ir poliruoti. Karštas, skystas stiklas „plaukė“ ant alavo pagrindo tol, kol sustingdavo ir tapdavo visiškai vaiskus ir aiškus. Alavo lydymosi temperatūra žemesnė nei stiklo, metalas likdavo skystas ir lengvai atsiskirdavo. Stiklą dengiant aliuminio ar sidabro sluoksniu buvo galima išgauti pageidaujamą šviesos atspindėjimą. Tokiu būdu veidrodžiai gaminami iki šiol.

Lietuvoje pirmieji veidrodžiai atsirado XIII amžiuje. Manoma, kad jų atsivežė po užsienius klajoję kilmingieji. XVIII–XIX a. veidrodžius gamino Radvilų stiklo manufaktūra Urečoje dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Maždaug tuo metu tapo madinga svetaines, rūmų sales dabinti didžiuliais veidrodžiais.

Apie 2000-uosius lietuviai pradėjo gaminti ir Vakarų šalyse dar naujove laikytus veidrodžius su integruotu apšvietimu. Dabar namuose galite turėti į grimo kambario veidrodį panašų veidrodį, kuriame nematysite nereikalingų ar nepageidaujamų šešėlių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.