Tikrąja fotografijos pradžia laikoma 1839 m. sausio 7-oji. Tądien prancūzų fizikas Dominique’as François Jeanas Arago (1786–1853) Paryžiaus mokslų akademijoje paskelbė apie dailininko ir fiziko Louis Jacques’o Mandé Daguerre’o (1787–1851) išradimą dagerotipiją – ir jį čia pat pademonstravo.
Daguerre’as 1837-aisiais atrado, kad ant sidabro jodidu padengtos plokštelės susidaręs neregimas atvaizdas gali būti sustiprintas ryškinant gyvsidabrio garais. Taip eksponavimo trukmę jis sumažino iki 30 minučių – heliografijoje tai trukdavo net 8 valandas. 1839 m. rugpjūčio 19 dieną apie dagerotipiją informuota plačioji visuomenė, spaudoje paskelbti išsamūs straipsniai.
Bet ir šiuo būdu buvo galima gauti tik vieną nuotrauką. Daug atvaizdų imta daryti tik nuo 1841 m., kai anglas Williamas Foxas Talbotas (1800–1877) užpatentavo savo išradimą kalotipiją – pusskaidriame popieriuje jis gavo negatyvą.
1840 m. Austrijoje buvo išrastas fotoobjektyvas, o po keturių dešimtmečių Didžiojoje Britanijoje buvo pagamintas pirmasis dviejų objektyvų fotoaparatas. 1888 m. amerikietis George’as Eastmanas (1854–1932) sukūrė aparatą, kuriame buvo galima naudoti ritininius fotografinius filmus. Svarbiausia – juo buvo galima fotografuoti lauke! Tai buvo fotoaparatai „Kodak“, savo nepriekaištingą reputaciją išlaikę iki pat skaitmeninės revoliucijos. Deja, bendrovė „Kodak“ ją pramiegojo ir fotografijos stabu laikyta įmonė priėjo liepto galą – 2012-aisiais ji paskelbė apie savo bankrotą.
XX a. pradžioje fotoaparatas tapo sudėtingu ir gana tiksliu optiniu prietaisu. 1920–1940 m. neatpažįstamai pasikeitė jo išvaizda ir konstrukcija. Atsirado tolimatinių, veidrodinių mažaformačių, tolimatinių su įtaisytu eksponometru, su automatiniu objektyvo nustatymu į begalybę ir kitokių fotoaparatų. Įprastu reiškiniu tapo aparatai su blykstės ir užrakto sinchronizacija, su automatiniu filmo pervyniojimu. 1935 m. Jungtinėse Valstijose išradus spalvotus fotografinius filmus nuotraukos tapo spalvotos. Tiesa, pirmą kartą tokios nuotraukos gavimo būdas buvo pademonstruotas dar 1861 metais.
1972 m. buvo sukurtas momentinis fotoaparatas „Polaroid“, 1988 m. – diskinis fotoaparatas. Skaitmeninės nuotraukos praplėtė ir „fotografijos tikroviškumo“ sąvoką. Skaitmenizacija objektą nuotraukoje gali padaryti nebeatpažįstamą – atsiranda grėsmė fotonuotraukų dokumentiniam tikslumui.
Lietuvoje apie fotografiją sužinota jos atradimo metais – tais pačiais 1839-aisiais dagerotipija buvo aprašyta laikraštyje „Kurier Litewski“. 1840 m. Vilniuje pirmą kartą pademonstruotas iš Prancūzijos atvežtas dagerotipas, o 1843 m. įkurta ir dagerotipų studija. Vilniaus astronomijos observatorijoje 1864 m. buvo įrengtas antrasis pasaulyje po Londono fotoheliografas. Čia nuotraukos buvo kuriamos naudojant sauso kolodijaus plokšteles. 1912 m. Janas Bułhakas Vilniuje atidarė fotografijos dirbtuvę ir magistrato užsakymu fotografavo miesto architektūros paminklus. Deja, daugelis neįkainojamų tų dienų liudininkų – apie 30 tūkst. negatyvų – 1944 m. sudegė.
