Kas, jei ne energetikos srities ekspertas, gali geriau atsakyti į šį klausimą? Susipažinkite su pirmosios laidos „INOprogresas“ svečiu VGTU Aplinkos inžinerijos Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedriumi Šiupšinsku. Ekspertas pasidalino savo įžvalgomis ne tik apie saulės energija paremtų inovacijų potencialą Lietuvoje, bet ir pateikė asmeninę nuomonę, kodėl būtina domėtis vietinių verslų bei mokslininkų kuriamomis inovacijomis.
– Koks saulės energijos panaudojimo potencialas Lietuvoje?
Lyginant Lietuvą su visomis Europos Sąjungai (ES) priklausančiomis šalimis, turime neblogą saulės energijos panaudojimo potencialą. Vidutinis saulės energijos kiekis, tenkantis 1 m2 per metus, sudaro apie 1000 kWh. Tuo tarpu Vokietijoje, kurioje intensyviai vystomi saulės energija paremti sprendimai, priklausomai nuo vietovės, 1 m2 tenka nuo 970 iki 1200 kWh.
Didžiausias potencialas Maltoje ir Kipre – apie 1700 kWh/m2. Daugelyje kitų regionų ir šalių, tokių kaip Skandinavijos valstybės, Didžioji Britanija, Belgija ir Olandija, vidutinis saulės energijos kiekis mažesnis nei Lietuvoje.
– Kokia Jūsų nuomonė apie laidoje pateiktas saulės energija paremtas inovacijas?
Visos laidoje pristatytos saulės energija pagrįstos inovacijos aktualios ne tik Lietuvoje. Pvz., saulės elementų plokščių gamybos užsakovas iš Šveicarijos. Tai tik įrodo inovacijos pripažinimą tarptautinėje rinkoje. Turime daug integruotus saulės elementus gaminančių įmonių.
Galime pasidžiaugti, kad lietuvių sukurtas saulės energija paremtas sprendimas rado savo nišą. Šiandien, lyginant su tradiciniais, nestandartiniai inovatyvūs produktai ir paslaugos brangesni. Todėl tikėtina, kad laidoje pristatytų sprendimų tikslinė rinka neapsiribos Lietuva.
– Ar realus pristatytų inovacijų pritaikymas Lietuvoje?
Kiekviena pirmojoje laidoje pristatyta inovacija gali būti pritaikoma mūsų šalies sąlygomis. Elektrą gaminantys saulės elementai jau pritaikomi pastatų konstrukcijoms. Lengvas vizualinis jų pritaikymas pagal asmeninį kliento poreikį nudažant skirtingomis spalvomis atveria plačias kūrybines galimybes architektams.
Kita inovacija – termožaliuzės, galinčios praversti pereinamuoju šildymo laikotarpiu. Kai lauke šalta, bet tuo pat metu susidaro pakankama saulės spinduliuotė, kad prie lango būtų suaktyvintas oro srautas, sumažinama dėl drėgmės atsirandančio pelėsio rizika.
Vasarą šis sprendimas pasitarnautų atspindint dalį per langą patenkančios šilumos, o tai sumažintų patalpų vidaus temperatūrą ir vėsinimo poreikį. Trečioji inovacija – saulės energija paremtas multifunkcinis įrenginys – užtikrina siūlomų paslaugų palaikymą bet kurioje viešoje erdvėje visiškai nenaudojant papildomos elektros energijos. Manau, toks įrenginys pasiteisintų viešose laisvalaikiui skirtose zonose, ypatingai parkuose ar kitose nuo elektros tinklų nutolusiose vietose.
– Ar reikalinga tokia laida kaip „INOprogresas“?
Be abejo, taip. Reikia tokio pobūdžio laidų, nes jos patraukliai supažindina su bendromis Lietuvos įmonių ir mokslininkų kuriamomis, plėtojamomis ir net gaminamomis inovacijomis. Visuomenei reikia suprasti, kad verslui bendradarbiaujant su mokslu čia,
Lietuvoje, gimsta pasaulinio lygio produktai ir paslaugos. „INOprogresas“ mūsų šalies gyventojams parodo, kad dažnai užtenka nedaug – tiesiog progresyvios idėjos, didelio užsispyrimo ir noro. Šios laidos gali įkvėpti ir motyvuoti. Norėčiau, kad lietuviai suprastų, jog tik inovatyvūs sprendimai kuria pridėtinę vertę, plečia eksportą ir generuoja pajamas.
– Ką keičia tokios šviečiamosios laidos kaip „INOprogresas“?
Ilgą laiką dirbdamas pastatų energinio efektyvumo srityje pastebėjau, kad žmonėms trūksta kokybiškų, nešališkų, mokslo patirtimi pagrįstų žinių apie energinį efektyvumą, atsinaujinančius išteklius ir jų pritaikymo galimybes. Šį sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti. Dažnai su energetika susijusi informacija paviršutiniška, vienašališka ir netgi neigiama.
Visuomenė linkusi tikėti blogąja, o ne gerąja praktika ir pavyzdžiais. Neigiamų pavyzdžių dominavimas paveikiai formuoja atmestiną auditorijos nuomonę apie atsinaujinančius išteklius, jų technologijas ir energetinį efektyvumą pastatuose. Deja, tokį požiūrį sustiprina ir nekvalifikuoti valdžios sprendimai. Sėkmės istorijos parodo kitą, teigiamą šių technologijų pusę. Tokiu būdu žmonės skatinami pabandyti ir nebijoti iššūkių.
– Jūsų asmeninės įžvalgos apie projektą.
Labai svarbu, kad inovacijas, su jomis susijusias problemas ir galimus jų sprendimo būdus komentuotų specialistai bei mokslininkai, dirbantys atitinkamoje srityje. Mano nuomone, vystant inovatyvias idėjas kiekvienam verslui būtina mokslininkų ir ekspertų sukaupta patirtis bei pagalba. Tinkamos komandos parinkimas ir įtraukimas leidžia sutaupyti laiko ir finansinius resursus.
