Tačiau mokslininkai konstatuoja, kad panašioje kaip Lietuva klimato zonoje esančios Vokietijos fotojėgainės gamina tiek elektros, kiek išgalėtų net 25 Visagino elektrinės.
Kasmet saulės energijos kiekis, krentantis į horizontalų 1 m2 ploto paviršių, Lietuvoje truputį didesnis nei 1000 kW/m. Skaičiuojama, kad jeigu ant visų Lietuvos namų stogų įrengtume fotoelektrines, jos galėtų pagaminti kone tiek energijos, kiek didžiosios šalies elektrinės.
„Elektros energija iš saulės – itin perspektyvi sritis, nes technologijos vystosi itin sparčiai, o visame pasaulyje didėjanti paklausa ženkliai pigina fotoelementus, – konstatuoja pagrindinės Lietuvos inovacijų politiką vykdančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus. – Didelės įtakos progresui turi ir MITA priemonės, skatinančios verslo bei mokslo bendradarbiavimą.“
Inovatyvūs saulės moduliai
Lietuviai ne tik vartoja saulės energiją, bet gamina ir saulės kolektorius, modulius, mokslo bei tyrimų pagrindu šioje srityje kuria inovatyvius produktus.
Viena inovacijų – Lietuvoje gaminami fotovoltiniai (FV) naujos kartos stiklas/stiklas saulės moduliai ir į pastatus integruotos saulės jėgainės. Minėti stiklas/stiklas moduliai inovatyvūs ir unikalūs tuo, kad naudojami vienodo storio priekinis ir galinis stiklai užtikrina mechaninį modulių stiprumą ir leidžia nesunkiai atlaikyti sniegą, vėją, kitas išorės jėgas bei temperatūros svyravimus.
Skirtingai nuo kitų rinkoje esančių stiklas/stiklas modulių, mūsų aprašomų modulių gamyboje naudojama inovatyvi krašto sandarinimo technologija, kuri užtikrina izoliaciją ir apsaugo nuo drėgmės įsiskverbimo.
Elektra mobiliajam – iš saulės
„Pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje ir saulės energetikos srityje vyksta mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Potencialas slypi esančių technologijų pritaikomume“, – sako Žaliosios energetikos centro vadovas Vaidotas Levickis. Kaip pavyzdžius pašnekovas mini lietuvių kuriamus pastatų fasadus su integruotomis saulės baterijomis, langus su integruotais fotoelementais ir pan.
Tarp sėkmingų lietuviškų inovacijų – ir viešųjų paslaugų stotelės, kuriose galima pasikrauti mobilųjį telefoną, pasinaudoti interneto prieiga, prisipūsti dviračio ratus, išsikviesti greitąją pagalbą ir ne tik. Šios stotelės energiją gauna iš saulės ir vėjo. Tikėtina, kad būtent užsienio šalyse, kur atšiaurių vietų, saulės ir vėjo daugiau nei Lietuvoje, tokios inovatyvios idėjos laukia komercinė sėkmė.
Šilumą taupo ir žaliuzės
Pastaraisiais metais pirminės energijos suvartojimas Europoje didėja 1-2 proc. per metus. Pastatai – vienas pagrindinių pirminės energijos vartotojų. Jiems tenka apie 40 proc. suvartojamo kiekio. Skaičiuojama, kad vis dar nepanaudotas didelis energijos taupymo potencialas, kuris Europos Sąjungoje (ES) siekia 30 proc.
Girdėjot apie termožaliuzes? Tai – inovatyvus mūsų šalyje sukurtas produktas. Šios žaliuzės vasarą atspindi saulės spindulius ir taip vėsina patalpą, o žiemą juos sugeria ir šildo. Lietuvių mokslininkų ir inžinierių kolektyvas termožaliuzes kūrė trejus metus. Bandymų tikslas buvo kuo labiau sumažinti šilumos nuostolius.
Per šį laikotarpį pagaminta net 50 prototipų. Termožaliuzės sulaukė susidomėjimo tarptautinėse parodose ES šalyse ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE). Nieko keisto, nes visame pasaulyje didėja energijos efektyvumo ir namų pasyvumo reikalavimai.
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docento dr. Kęstučio Valančiaus, šiandien lietuvių mokslininkų potencialas ir saulės energetikos vystymas labai priklauso nuo darnios verslo ir mokslo ekosistemos sukūrimo. Ši sritis perspektyvi ir dėl valstybės bei ES investicijų, kurios itin palankios mažų ir vidutinių įmonių plėtrai.
