Sveikatos sritis tampa vis aktualesnė. Prognozuojama, kad 2050-aisiais pasaulyje gyvens beveik 400 mln. žmonių, kuriems bus daugiau nei 80 metų. 60–80 metų Žemės gyventojai sudarys 21 proc. viso pasaulio populiacijos. Bus neišvengiamai diegiama vis daugiau sveikatos technologijų, užtikrinančių aukštą jų gyvenimo kokybės lygį.
Lietuvoje gyvybės mokslų ir medicinos technologijų rinka kasmet padidėja mažiausiai 20 proc. Šio sektoriaus produktai eksportuojami net į 70 šalių. Medicinos prietaisai dažniausiai išgabenami į Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Ispaniją, JAV ir Rusiją. „Mūsų šaliai labai svarbu, kad patys kuriame mokslu pagrįstas inovacijas ir išnaudojame galimybes.
Savo intelektu tikrai neatsiliekame nuo užsienio šalių mokslininkų“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė.
Sintetinis kaulo pakaitalas, neinvazinis galvospūdžio absoliutinės vertės matuoklis ar dirbtinis intelektas, vien iš nuotraukų atpažįstantis vėžį. Tai – tik keletas inovatyvių lietuviškų produktų. Jie sukurti mokslo bei verslo bendradarbiavimo pagrindu ir tai – dar ne viskas.
Valtis reabilitacijai
Lietuvių inovatoriai sumodeliavo ir užpatentavo unikalios konstrukcijos treniruoklį. Jis tinka ir sveikuoliams, ir pacientams po sunkių traumų. Tai – nepusiausviras irklavimo treniruoklis.
Originalios svirtinio tipo akademinio irklavimo pakabos dėka šiame treniruoklyje sudaroma galimybė imituoti vandenyje plūduriuojančios valties svyravimus apie skersinę ašį ir poslinkius vertikalia kryptimi. Be to, treniruoklis turi pasyvią stabilizavimo sistemą, padedančią palaikyti pusiausvyrą. Treniruotis ir sveikti padeda mobilioji programėlė.
Gudrus įrenginys odontologams
Dėl sparčios technologijų raidos stebuklai vyksta ir odontologijos srityje. Vienas pavyzdžių – mūsų inžinierių sugalvotas ir sertifikuotas danties šaknies kanalo gylio matuoklis.
Naudodamasis šiuo prietaisu ekrane odontologas mato arba pagal garsinį signalą nustato, kurioje kanalo vietoje jis turėtų sustoti, atlikti visas reikalingas platinimo, valymo ir gydymo funkcijas prieš užplombuojant kanalą. Prietaisas veikia kaip kelių įtaisų kompleksas: yra autonominė dalis, kompiuterinis valdymas ir, žinoma, ekranas.
Gipsas iš 3D spausdintuvo
Lietuviai iš tiesų kūrybingi. Mūsų specialistai sugebėjo patobulinti net gipsinį įtvarą. Inovatyvaus įtvaro kūrėjai norėjo, kad būtų išspręstos tokios potrauminės komplikacijos kaip raumenų nykimas, sąnarių sustingimas ir odos problemos. Šios komplikacijos atsiranda ne dėl traumos, o dėl nepatogių nešiojamų sandarių įtvarų.
Skaičiuojama, kad be komplikacijų žmogus pasveiktų dvigubai greičiau, nes jam nereikėtų reabilitacijos. Lietuvių kūrėjai sukūrė atviresnius nei įprasti įtvarus. Jie sukurti taip, kad būtų galima lengviau atlikti įvairias gydymo procedūras.
Skaičiuojama, kad Lietuva turi pakankamai potencialo užimti vis didesnę sveikatos technologijų ir biotechnologijų Europos rinkos dalį bei konkuruoti su labiausiai išsivysčiusiomis rinkomis pasaulyje. „Mūsų medikų pasiruošimas aukščiausio lygio.
Technologijų lygis taip pat aukštas – nupirkta daug įrangos. Vertinant specialistų pasiruošimą ir įrangos galimybes, tikrai galimas proveržis sveikatos bei gyvybės mokslų srityje“, – įsitikinęs Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Balsys.
