Biotechnologijų dėka turime ir medicininės diagnostikos testų, kurių pagalba diagnozavus ligą pačioje užuomazgoje, ją galima sėkmingai išgydyti. Beje, namuose atliekamas nėštumo testas taip pat yra biotechnologijos mokslo produktas.
Biotechnologijų rinka yra ypatingai imli mokslo tyrimams. Jiems pasaulyje išleidžiama apie 20 mlrd. eurų per metus. Skaičiuojama, kad planetos biotechnologijų rinka verta maždaug 400 mlrd. eurų. Gyvybės technologijų srityje pasaulyje pirmauja JAV. Antroje vietoje – Europa. O kur Lietuva? Lietuva laikoma lydere Baltijos šalyse ir Rytų Europoje.
Biotechnologijos Lietuvoje sudaro maždaug 1,5 proc. viso mūsų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). ES vidurkį Lietuva viršija daugiau kaip 10 kartų – vidutiniškai biotechnologijos kitose ES šalyse sudaro tik apie 0,12 proc. BVP. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) duomenimis, Lietuvos biotechnologijų sektoriaus eksporto geografija apima beveik 70 šalių. Lietuvoje šiuo metu gyvybės mokslų ir medicinos technologijų rinka kasmet auga bent 20 proc.
Mokslininko įrankis – molekulė
“Biotechnologijų srityje padaryta pažanga susijusi ir su senomis šio mokslo tradicijomis Lietuvoje. Jau prieš keliasdešimt metų mūsų šalyje buvo žmonių kolektyvas, kuris užsiiminėjo naujais fermentiniais produktais, kurie taikomi genetikoje, audinių tyrinėjimuose ir pan. Iš to išsivystė šiandieninė lietuviška biotechnologijų sritis, kuri yra tikrai aukščiausio lygio“, – sako Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Balsys.
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Linas Mažutis sako, kad šiandien Lietuvoje reikšmingiausi yra molekulinių įrankių kūrimo biotechnologijai ir biomedicinai darbai. Didelių pastangų ir darbo dėka šie tyrimai veda ir prie naujų inovacijų.
Anot mokslininko, pažvelgus iš globalių pozicijų, didžioji dalis lietuviškos biotechnologijų atšakos pirmyn juda tose sferose, kuriose jau yra įdirbis. Tai fermentai, jų biocheminis charakterizavimas ar savybių keitimas. „Šioje srityje mes esame stipresni už kaimynus, bet, norint pasiekti Vakarų Europos lygį, dar reikia gerokai pasitempti“, – padėtį vertina pašnekovas. Pasitempti pavyktų, jeigu daugiau specialistų liktų Lietuvoje, būtų sukurtos programos, padedančios susigrąžinti mokslininkus į tėvynę.
L. Mažutis įvardija, kad pasaulyje didelių inovacijų tikimasi iš genomo redagavimo technologijų, žmogaus genomo technologijų, pavienių biomolekulių, ir ląstelių analizės, personalinės biomedicinos.
Paklaustas, ar tikrai biotechnologijų sritis turi didelį potencialą mūsų šalyje ir gali ateityje teigiamai paveikti mūsų ekonomiką, tyrėjas atsako: „Žinoma, kad taip“, tačiau priduria: „Skaudu, kad mokslinis ir technologinis progresas yra smarkiai ribojamas biurokratinėmis procedūromis“. Nugalėjus kliūtis, 2020 m. Lietuva siektų tapti Europos sveikatos technologijų ir biotechnologijų inovacijų centru.
