Siekiant paversti fundamentinius tyrimus naujoviškais gydymo būdais, kurie būtų plačiai prieinami pacientams, naują požiūrį į farmacijos pramonę skatino ir skatina medicinos pažanga.
Šiuo metu farmacijos pramonė yra jau gerokai prisidėjusi prie pagerėjusios pacientų gyvenimo kokybės. Dabar Europos piliečiai gali tikėtis gyventi iki 30 metų ilgiau nei prieš šimtmetį. Kai kurie pagrindiniai biologinių vaistų tyrimų etapai leido sumažinti mirtingumą dėl, pavyzdžiui,
ŽIV/AIDS priežasčių ir kai kurių vėžio atvejų. Aukštas kraujospūdis ir širdies ir kraujagyslių ligos gali būti kontroliuojamos kartu su antihipertenziniais ir cholesterolio kiekį mažinančiais vaistais; kelio ar klubo pakaitalai leidžia pacientams laisvai judėti; ir kai kurie vėžio atvejai gali būti kontroliuojami ar netgi išgydomi naudojant naujus tikslinius gydymo būdus. Vis dėlto, išlieka pagrindinės kliūtys, tarp jų Alzhaimerio liga, išsėtinė sklerozė, daugybė vėžio formų ir kitos retos ligos.
Lietuvos biotechnologijų sektorius pripažįstamas visame pasaulyje
Pasaulinė biotechnologijų rinkos dalis 2016 m. sudarė 369,62 mlrd. JAV dolerių. Manoma, kad dėl didelės erdvės partnerystės kūrimui, šiame sektoriuje bus pasiekta dar didesnė pažanga. Bendrovės daugiausia dėmesio skiria naujų technologijų kūrimui ir jų įgyvendinimui bendradarbiaujant su kitais rinkos dalyviais.
Tokios organizacijos kaip Biotechnologijų departamentas kartu su vyriausybinėmis institucijomis ir kitomis autonominėmis organizacijomis, atstovaujančiomis biotechnologijų sektoriui, skatina finansavimą moksliniams tyrimams ir plėtrai bei naujoms produktų kūrimo pastangoms remti.
Mūsų biotechnologijų sektorius pripažintas kaip viena iš labiausiai išsivysčiusių Vidurio ir Rytų Europoje, o lietuvių sukurti produktai vertinami visame pasaulyje ir 80 proc. jų eksportuojami į daugiau nei 70 šalių. Lietuvoje vyksta biotechnologiniai tyrimai, o sukurtos technologijos ir produktai yra taikomi medicinos, farmacijos, chemijos, žemės ūkio, aplinkos ir kitose srityse, be to siūlomos įvairios paskatos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai remti biotechnologijų sektoriaus plėtrą Lietuvoje. Pats sektorius kasmet auga vidutiniškai 20 proc.
2016 m. buvo atidarytas biotechnologijų verslo inkubatorius, kuriame gali įsikurti mažosios ir vidutinės įmonės, dirbančios gyvybės mokslų ir susijusiose srityse. Jų paslaugoms inkubatoriuje veikia 22 laboratorijos su specialiai pritaikyta įranga bei greta dirbančiais mokslininkais, su kuriais verslininkai gali bendradarbiauti kurdami ir įgyvendindami savo sumanymus. Biotechnologijų parko verslo inkubatoriaus įkūrimui buvo skirtas 4 470 348,88 eurų finansavimas.
Stipriausia sveikatos mokslų studijų kryptis – biotechnologijos
Sveikatos mokslų krypčių grupėje 2016–2017 m. studijos buvo vykdomos 5 kryptyse, 19 studijų programų, kuriose studijavo 2693 studentai. Sveikatos mokslai tarp geriausiųjų patenka pagal sėkmingai perėjusiųjų į antrą kursą dalį ir absolventų įsidarbinimą aukštos kvalifikacijos darbuose.
Grupės viduje pagal studentų išsilaikymo kriterijų pirmauja biotechnologijų kryptis (į antrą kursą pereina 90 proc. pirmakursių), silpniausia – medicinos technologijų kryptis (74 proc.). Sveikatos mokslai pagal studentų įsidarbinimą aukštos kvalifikacijos pozicijose užima trečią vietą tarp visų krypčių grupių universitetuose.
Biotechnologijas kuriantys ūkio sektoriai auga sparčiau nei šalies vidurkis. Prioritetų MTEP veiklų apimtys yra solidžios ir užsitikrino „Horizontas 2020“ programos finansavimą (2,3 mln. eurų), su 2 molekulinių technologijų projektais. Molekulinių technologijų prioritetas taip pat užsitikrino „Intelekto“ priemonės finansavimą ir įgyvendins 10 projektų, kurių bendra vertė 5,9 mln. eurų.
Darbuotojų mėnesinis atlyginimas subsektoriuose lenkia vidutines nacionalines, tiek ir vidutines Vilniaus miesto gyventojo mėnesines pajamas. Top 1000 pagal pardavimo pajamas įmonių sąraše yra keletas prioritetams priskirtų verslų, o pagal kuriamą pridėtinę vertę, pelną, dalis įmonių užima pirmaujančias pozicijas Lietuvoje.
