Dabar, praėjus beveik dvejiems metams, kapas atskleidė vertingiausią savo paslaptį: sudėtingai išraižytą antspaudą, kurį tyrėjai vadina „vienu iš dailiausių kada nors atrastų priešistorinės Graikijos meno kūrinių“. Reikia pripažinti, radinys iš pačių pradžių taip neatrodė, bet nuvalius storą apnašų sluoksnį, pasimatė detali scena, kurioje matomas pergalingas karys, po kurio kojomis gulinti vienas nugalėtas priešininkas, o kitas krenta nuo kario kardo. Ir visa tai kruopščiai išraižyta vos 36 mm ilgio akmenyje.
Kasinėjimams vadovavusius sutuoktinius Shari Stocker ir Jacką Davisą iš Cincinačio universiteto graviūros detalumas apstulbino – jose pavaizduoti ginklus puošiantys ornamentai ir brangakmenių papuošimai. Tokių Egėjo bronzos amžiaus daiktų dar niekada nebuvo aptikta anksčiau.
„Nuostabu, kad žmogaus kūnas ir muskulatūra vaizduojama taip detaliai, kad nieko panašaus neaptinkama iki klasikinės Graikijos periodo po 1 000 metų“ – teigia J.Davis pranešime. – „Tai – įspūdingas radinys.“
Ir iš tiesų, daugelis „Pylosas nugali Agatą“ – taip pagal uolieną, ant kurios išgraviruota scena pavadintas darbas – detalių paaiškėjo tik naudojant fotomikroskopiją, todėl tyrėjams kilo klausimas, kokią techniką naudojant raižinys buvo sukurtas. „Kai kurios detalės tėra pusės milimetro dydžio“ – sako J. Davisas. – „Jos nepaaiškinamai mažos.“
„Karys-grifonas“, kuris palaidotas šiame kape – ir kuriam pavadinimas suteiktas pagal kartu su juo palaidotą raižytą dramblio kaulo plokštelę – mirė tikriausiai tuo metu, kai karinga ir asketiška Mikėnų kultūra, įsikūrusi žemyninėje Graikijos dalyje, nukariavo išplėtotos kultūros Mino civilizaciją, įsikūrusią didelėje Kretos saloje piečiau Pyloso. Bet didelę dalį to, kas rasta kape, panašu, sukūrė Mino civilizacija – kas rodo, kad šių dviejų civilizacijų kultūriniai mainai buvo didesni ir aktyvesni, nei manyta anksčiau.
S.Stocker ir J.Davisas pateiks savo radinius straipsnyje, kuris vėliau šį mėnesį bus publikuotas žurnale „Hesperia“. Pasak S.Stocker, „šis antspaudas turėtų būti aprašomas visuose būsimuose meno istorijos tekstuose ir pakeis požiūrį į priešistorinį meną.“