Lietuvių Dirbtinio intelekto kūrėjai kuria tai, kas domina net skandinavus

Dirbtinis intelektas – turbūt daugeliui šie žodžiai skamba ne tik įdomiai, bet ir paslaptingai. Jau dabar pasaulyje egzistuoja programinė įranga, gebanti rinkti informaciją, iš jos mokytis ir priimti tam tikrus, nuo veiksmų priklausomus, sprendimus.

Pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkę įvairių įmonių, susijusių su DI technologijomis, atstovai diskutavo, kokios yra dirbtinio intelekto galimybės Lietuvoje – ir kokios technologijos paremtos šiuo intelektu jau egzistuoja.<br> 123RF iliustr.
Pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkę įvairių įmonių, susijusių su DI technologijomis, atstovai diskutavo, kokios yra dirbtinio intelekto galimybės Lietuvoje – ir kokios technologijos paremtos šiuo intelektu jau egzistuoja.<br> 123RF iliustr.
Pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkę įvairių įmonių, susijusių su DI technologijomis, atstovai diskutavo, kokios yra dirbtinio intelekto galimybės Lietuvoje – ir kokios technologijos paremtos šiuo intelektu jau egzistuoja.<br> Brigitos Budrytės nuotr.
Pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkę įvairių įmonių, susijusių su DI technologijomis, atstovai diskutavo, kokios yra dirbtinio intelekto galimybės Lietuvoje – ir kokios technologijos paremtos šiuo intelektu jau egzistuoja.<br> Brigitos Budrytės nuotr.
Pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkę įvairių įmonių, susijusių su DI technologijomis, atstovai diskutavo, kokios yra dirbtinio intelekto galimybės Lietuvoje – ir kokios technologijos paremtos šiuo intelektu jau egzistuoja.<br> Brigitos Budrytės nuotr.
Pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkę įvairių įmonių, susijusių su DI technologijomis, atstovai diskutavo, kokios yra dirbtinio intelekto galimybės Lietuvoje – ir kokios technologijos paremtos šiuo intelektu jau egzistuoja.<br> Brigitos Budrytės nuotr.
Pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkę įvairių įmonių, susijusių su DI technologijomis, atstovai diskutavo, kokios yra dirbtinio intelekto galimybės Lietuvoje – ir kokios technologijos paremtos šiuo intelektu jau egzistuoja.<br> Brigitos Budrytės nuotr.
Pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkę įvairių įmonių, susijusių su DI technologijomis, atstovai diskutavo, kokios yra dirbtinio intelekto galimybės Lietuvoje – ir kokios technologijos paremtos šiuo intelektu jau egzistuoja.<br> Brigitos Budrytės nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 9, 2018, 1:00 PM, atnaujinta Apr 11, 2018, 1:41 PM

Pasaulyje dirbtinis intelektas jau senai nėra naujiena, jo siūlomi sprendimai po truputį ima keisti žmonių kasdienybę. Lietuvos mokslas ir verslas nuo to irgi stengiasi neatsilikti. Pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinko įvairių įmonių, susijusių su DI technologijomis, atstovai, kurie diskutavo kokios yra dirbtinio intelekto galimybės Lietuvoje – ir kokios technologijos paremtos šiuo intelektu jau egzistuoja.

Dirbtinis intelektas – tai negyvo objekto išmanumas. Šis terminas apibrėžia plačią sritį, o siauresnė dalis telkiasi į mašininį mokymąsi (angl. machine learning), tai yra kai kompiuterinės sistemos pačios mokosi ir geba priimti sprendimus. Panašia funkcija šiuo metu yra paremtos įvairios technologijos ir daugelio mūsų išmanieji telefonai.

„Dirbtinis intelektas nebūtinai yra robotai – tai tik programinė įranga, o robotika tiria fiziškai egzistuojančius įrenginius, kurie gali sąveikauti su kitais. Taigi, dirbtinis intelektas nebūtinai bus susijęs su robotika, o robotas nebūtinai turės dirbtinį intelektą“, – teigė „Google“ atstovas viešajai politikai Tomas Gulbinas.

„Google“ intensyviai stengiasi pritaikyti dirbtinį intelektą savo programose ir įrenginiuose. 2017m. „Google“ įkūrėjas pasakė, kad mašininis mokymasis yra pagrindinis būdas, kuriuo yra tobulinami visi „Google“ sukurti produktai. Taip pat ir „Google“ vertėjas, kuriuo naudojamės kiekvienas, yra paremtas dirbtinio intelekto principu.

Tačiau internetas ir internetinės programos yra ne vienintelė sritis, kuri yra veikiama DI. Jis yra pradedamas naudoti ir žemės ūkyje.

„Nyderlanduose įsikūrė naujas startuolis, kuris sugebėjo dirbtinį intelektą pritaikyti žemės ūkyje. Jie sukūrė žemdirbiams skirtą prietaisą, kuris labai anksti leidžia pastebėti gyvulio sveikatos sutrikimą“, – pasakojo kompanijos „Oxipit“ bendraįkūrėjas ir vadovas Gediminas Pekšys.

Kompanija „Oxipit“, įkurta 6 lietuvių, stengiasi dirbtinį intelektą pritaikyti medicinoje. Šiuo metu jų projektas orientuotas į radiologus, nes, anot G.Pekšio, šių specialistų trūkumas yra labai didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

„Radiologai yra labai svarbūs, jie atlikus tyrimus surašo tai, ką pamatė, todėl jų klaida kartais gali sąlygoti paciento mirtį. Šių specialistų trūksta, pavyzdžiui, Prancūzijoje – vidutinis radiologų amžius yra 50 metų, o tai rodo, kad mažai jaunų žmonių renkasi šią specialybę, o tai ateityje gali privesti prie krizės“, – teigė G.Pekšys.

Įmonė „Rubedo sistemos“ bendradarbiauja su VDU, KTU ir VGTU universitetais bei stengiasi dirbtinį intelektą pritaikyti ne tik medicinoje, bet ir logistikoje. Ši kompanija koncentruojasi į robotus, o jų vizija sako, kad būtent robotai taps geriausiais žmogaus draugais ir jiems padės.

„Mūsų objektas yra robotas, kuris pradeda suvokti aplinką ir atitinkamai adaptuoja savo elgesį“, – pasakojo UAB „Rubedo sistemos“ vadovas Dainius Karkauskas.

„Rubedo sistemos“ tikslas – leisti žmonės atsisakyti nemėgstamų darbų. D.Karkauskas pabrėžia, kad tai nereiškia, jog bus atsisakoma žmonių. Tiesiog tam tikri darbai – tokie, kaip krovinių gabenimas, valymas bei kiti fiziškai sunkūs darbai – bus skiriami robotams, kurie atliks viską greičiau ir saugiau.

„Švedai yra sukūrę robotą, kuris slaugo, tačiau jis turi būti valdomas nuotoliniu būdu – kas yra nepatogu. Ne visi moka juos valdyti, o taip pat galima užkliudyti katę ar kokį kitą objektą. Todėl švedai nori, kad mes pritaikytume savo autonomiją ir padarytume, kad robotui galėtume pasakyti ko mums reikia ir jis tai padarytų pats“, – teigė D.Karkauskas.

Anot šių įmonių atstovų, investuoti į dirbtinį intelektą tiek pinigus, tiek laiką yra verta, nes ateityje tai atsipirks ir padės žmonijai. Kada nors žmonėms nebereikės dirbti nemėgstamų ir fiziškai sunkių darbų, nes tai už mus padarys robotai – o internetu bus naudotis lengviau dėl to, nes dirbtinis intelektas leis paprasčiau ir greičiau surasti reikiamus dalykus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.