Specialistė atskleidė, kaip DI gali pakeisti mūsų kasdienybę ateityje: nuotoliu valdomi namai gali tapti norma

Apie tai tinklalaidėje „DI ID“ diskutavo „Lrytas“ mokslo ir technologijų žurnalistas Adomas Rutkauskas ir „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė. Pokalbyje išryškėjo esminė mintis: šiandien klausimas jau nebe „ar naudojame dirbtinį intelektą“, o „ar suvokiame, kad jis jau veikia mūsų kasdienybėje“.

E. Tamelytei pirmasis susidūrimas su dirbtinio intelekto idėja buvo ne per technologijas, o per kultūrą – kiną. Ji prisiminė filmą „Her“, kuriame pasakojama apie vyrą, užmezgantį emocinį ryšį su DI valdoma sistema. Būtent ši juostą pirmą kartą leido rimčiau susimąstyti, kaip dirbtinis intelektas galėtų veikti žmonių gyvenime.

Tačiau nuo idėjos iki realaus naudojimo prireikė laiko. Anot E. Tamelytės, DI įrankiais ji greičiausiai pradėjo naudotis to net nepastebėdama – įvairios funkcijos jau buvo integruotos kasdien naudojamose technologijose. Sąmoningas lūžis įvyko 2024-aisiais, kai kartu su „Samsung Galaxy S24“ serija telefonuose DI funkcijos pradėtos aiškiai pristatyti.

Viena jų – „Circle to Search“, leidžianti apvesti objektą ekrane ir iš karto gauti apie jį išsamią informaciją. Pasak E. Tamelytės, tai viena populiariausių funkcijų dėl savo paprastumo ir praktiškumo: „Nukreipi kamerą, apvedi objektą ir iš karto gali sužinoti, kas tai yra ar kur jį įsigyti“.

Praėjusiais metais LRT užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad daugiau nei 45 proc. lietuvių, daugiausia vyresnio amžiaus, nė karto nėra pasinaudoję dirbtinio intelekto įrankiais.

Kodėl taip yra? „Samsung“ komunikacijos vadovė teigė, kad panašių apklausų rezultatai atskleidžia gana ryškų gyventojų skepticizmą: „Paaiškėjo, kad daugiau nei 40 proc. respondentų dar nesupranta praktinės naudos – kuo DI gali padėti kasdienybėje. Taip pat nemažai žmonių ne iki galo pasitiki jo veiksmingumu – manoma, kad DI sprendimai dar nėra pakankamai patikimi“.

Tačiau sprendimų jau yra ne vienas. „Samsung“ organizuoja dirbtinio intelekto mokymus bei nuotolinius kursus, kuriuose dalijamasi trumpais praktiniais patarimais, kaip DI funkcijas efektyviai pritaikyti kasdienėse situacijose.

Dirbtinis intelektas vis dažniau integruojamas ir į mokyklinį ugdymą. E. Tamelytė paminėjo vykdomą socialinės atsakomybės programą, skirtą moksleiviams. Jos metu kalbama apie tai, kaip naudotis DI įrankiais, kaip užtikrinti sąžiningą jų taikymą ir kaip su šiais pokyčiais turėtų dirbti mokytojai.

Pastebima, kad daliai pedagogų, ypač vyresnės kartos atstovų, dar trūksta drąsos gilintis į šią sparčiai besikeičiančią sritį. E. Tamelytė ragina mokytojus domėtis ir stengtis suprasti, ką moksleiviai gali nuveikti pasitelkę dirbtinį intelektą.

Mokiniai imlūs inovacijoms ir greitai perpranta DI įrankius. Vis dėlto paradoksalu, kad jais naudodamiesi jie dažnai jaučia įtampą ar net sąžinės graužatį.

2024 m. atlikta apklausa parodė, kad nors moksleiviai aktyviai naudoja DI ruošdamiesi pamokoms, maždaug trečdalis mano, jog tai – savotiškas sukčiavimas.

„Tai neturėtų būti laikoma sukčiavimu savaime, tačiau dar turime apsibrėžti, kaip šiomis priemonėmis naudotis atsakingai“, – teigė „Samsung“ komunikacijos vadovė.

Viena dažniausių priežasčių, kodėl dalis žmonių vengia dirbtinio intelekto įrankių, – privatumo baimė. E. Tamelytė aiškino, kad toks nerimas yra suprantamas ir netgi sveikintinas: „Bendraudamas su sistema atiduodi savo duomenis, jie iškeliauja į serverius. Natūralu, kad kyla klausimų. Todėl raginu žmones domėtis – suprasti, kur, kam ir kaip nukeliauja jų duomenys“.

Labai retai kas nors iš tiesų perskaito visas DI įrankių naudojimo taisykles ir sąlygas (angl. terms and conditions) bei atidžiai pasižiūri, kur uždeda varnelę, tačiau tą tikrai verta padaryti.

„Aš pati jaučiu šiokį tokį atsargumą, kai atsiranda trumpam išpopuliarėjančios trečiųjų šalių programėlės – pavyzdžiui, sugeneruoti savo nuotrauką po 40 metų ar panašiai. Smalsu pažiūrėti, kai tuo dalijasi kiti, bet pati nelabai noriu kelti savo nuotraukų į nežinia kur“, – sakė E. Tamelytė.

Svarstydama apie dirbtinio intelekto įrankių ateitį, „Samsung“ komunikacijos vadovė teigė, kad ilgainiui telefone gali nebelikti daugybės atskirų programėlių. Tikėtina, jog jas pakeistų vienas DI modelis–agentas, gebantis atlikti įvairias funkcijas: „Jau judame ta kryptimi. Galbūt nereikės atskirai atsisiųsti, pavyzdžiui, „ChatGPT“ – viskas bus integruota telefone vos jį išpakavus.“

Toks sprendimų įdiegimas pačiame įrenginyje ir lengvai prieinamos funkcijos, anot E. Tamelytės, skatina DI paslaugų plėtrą: „Tai turėtų tapti nauja norma, kaip internetas ar elektra. Dirbtinis intelektas neturėtų būti tai, apie ką nuolat galvojame – jis gali veikti fone, padėti taupyti laiką, palengvinti kasdienius darbus ir net pasiūlyti prevencinius sprendimus.“

DI gali talkinti ir kūryboje, tačiau galutiniai sprendimai vis tiek liks žmogaus rankose.

„Galbūt aš nesu dizainerė, todėl man patogu sugeneruoti greitą maketą pristatymui. Tačiau galutinį sprendimą, už kurį būsiu atsakinga, vis tiek norėčiau priimti pati, o ne palikti jį vien dirbtiniam intelektui“, – sakė E. Tamelytė.

Dėl šių priežasčių itin svarbus platus DI įrankių prieinamumas skirtingoms visuomenės grupėms – kuo daugiau žmonių gebės jais naudotis, tuo mažesnė taps skaitmeninė atskirtis.

Tiesa, Lietuvoje kai kurios DI funkcijos dar neturi daug vartotojų, nes ne visapusiškai veikia lietuvių kalba – ypač tos, kurių patogumas tiesiogiai priklauso nuo kalbinio palaikymo.

Piešdama ateities viziją, E. Tamelytė teigė, kad dirbtiniu intelektu valdomi namai gali tapti įprastu reiškiniu: „Atsikeliate – atsiveria užuolaidos, išmani sistema užfiksuoja, kad kambaryje per šilta, ir kondicionierius automatiškai sumažina temperatūrą. Pradeda virti kava, o jums būnant darbe galima nustatyti, kad įsijungtų siurblys ir išsiurbtų namus“.

„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje ragino dirbtinį intelektą vertinti ne kaip futuristinę idėją, o kaip jau veikiančią technologiją ir praktišką įrankį, kuris gali tapti nuolatiniu pagalbininku – padėti taupyti laiką ir palengvinti rutiną.

„Gyvename laikotarpiu, kai dirbtinis intelektas iš naujovės virsta įprasta mūsų kasdienybės dalimi, ir aš dėl to tikrai džiaugiuosi“, – apibendrino E. Tamelytė.