Šlamštlaiškių siuntėjų triukai

„Kaspersky Lab“ ekspertai parengė apžvalgą, atskleidžiančią kreditus siūlančių šlamštlaiškių ypatumus ir grėsmes bei įvardijo atsargumo priemones, kurios padės neužkibti ant brukalų platintojų kabliuko.

Kreditiniai šlamštlaiškiai nėra tokie nekalti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.<br>123rf nuotr.
Kreditiniai šlamštlaiškiai nėra tokie nekalti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-02-05 14:30, atnaujinta 2018-02-16 16:30

Kreditiniai santykiai tapo vienu svarbiausių bankų ir kitų kreditinių organizacijų pajamų šaltiniu – milijonai žmonių visame pasaulyje išsimokėtinai perka prekių ir paslaugų bei prisiima atsakomybę kreditoriams sumokėti nemažus procentus. Tačiau tam, kad gautų kreditą, potencialus kredito gavėjas turi įrodyti galintis kiekvieną mėnesį mokėti dalį kredituojamos sumos.

Griežčiausius reikalavimus paprastai kelia dideli bankai. Nedidelės organizacijos ir privatūs kreditoriai dažniau lojalesni vartotojui, o galimas rizikas kompensuoja didesniais procentais. Negalėdamos konkuruoti su žinomais bankais reklamos kampanijų mastu ir lygiu, jos dažnai masiškai siunčia elektroninius laiškus.

Kreditiniai šlamštlaiškiai nėra tokie nekalti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dažnai už šių laiškų slepiasi internetiniai sukčiai arba nesąžiningos organizacijos, kurių paslaugos realiai būna daug brangesnės nei žadama.

Tokių pranešimų adresatas gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis. Tarp jų galima paminėti netikrų laiškų siuntimą (angl. phishing): asmeninius duomenis netikrame puslapyje nurodęs vartotojas, galima sakyti, pats juos perduoda apgavikams į rankas. Jie, savo ruožtu, naudodamiesi gautais duomenimis, gali apiforminti kreditą aukos vardu.

Be to, gavėjai gali susidurti su kenkėjiškomis programomis prieduose, siunčiamuose kaip kredito paraiškos blankai. Paprastai šios programos supakuotos į archyvą ir užmaskuotos kaip nekalti failai, pavyzdžiui, naudojant dvigubą išplėtimą. Netgi atsakymas į reklaminį laišką leis siuntėjams suprasti, kad adresas naudojamas ir tuo adresu bus siunčiama daugiau nepageidaujamų pranešimų.

„Tikimybė ką nors naudingo gauti šlamštlaiškiu – labai nedidelė. Daug dažniau gaunami kenkėjiškų programų priedai kaip nekalti biuro dokumentai. Mes rekomenduojame įprasti neatversti siunčiamų priedų ir nesinaudoti įtartinomis nuorodomis. Tačiau kiekvienais metais apgavikų triukai tampa vis įmantresni, kartais netgi sveikas protas bei atsargumas gali nepadėti“, – pastebėjo Maria Vergelis, „Kaspersky Lab“ analitikė.

Susipažinti su visa apžvalga galima čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.