„Iš esmės toks teismo sprendimas tik patvirtino jau susiformavusią interneto vartojimo praktiką. Nuo pat interneto atsiradimo nuorodos yra neatskiriama jo dalis ir yra visiškai įprasta svetainėse skelbti nuorodas į kitas svetaines. Šiandien ESTT patvirtino, kad tam nereikalingas autoriaus teisių turėtojo sutikimas“, – situaciją komentavo „AAA Law“ advokatas ir partneris Andrius Iškauskas.
Anot jo, dažnai konsultacijos kreipiasi asmenys, norintys savo interneto svetainėse ar socialinėse paskyrose paskelbti nuorodas į kitas svetaines, kur, jų manymu, gali būti įdomus jų skaitytojams turinys. Tačiau tai darydami be tų svetainių savininkų sutikimo, baiminasi pažeisti autorių ir gretutinių teisų įstatymą. Šis teismo sprendimas įgalino kelti galimas spragtelėti nuorodas visiškai legaliai.
Svarbu, kad šiuo atveju kalba eina tik apie nuorodas į legalų turinį, o nuorodų į nelegalų turinį (pvz. filmus ar muziką) teismas nereabilitavo. Atvirkščiai, teismui pripažinus, kad nuorodų skelbimas yra kūrinio padarymas viešai prieinamu, nuorodas į nelegalius kūrinius skelbiančios svetainės (pvz. „torrentų“ svetainės) atsidurs dar sudėtingesnėje padėtyje.
Minimas teismo sprendimas buvo priimtas, kuomet į ES Teisingumo teismą kreipėsi Svea (Švedija) apeliacinis teismas, prašydamas išaiškinti laikraščio ir interneto svetainės „Göteborgs-Posten“ ir interneto svetainės „Retriever Sverige“, kuri pateikė nuorodas į minėto laikraščio straipsnius, ginčą. „Retriever Sverige“ administruoja interneto svetainę, kurioje jos klientams pagal poreikius pateikiami galimų spragtelėti internetinių nuorodų į kitose interneto svetainėse paskelbtus straipsnius sąrašai.
Anot „Göteborgs-Posten“, spragtelėjęs vieną iš šių nuorodų klientas aiškiai nesupranta, kad yra perkeliamas į kitą svetainę, kurioje gali susipažinti su dominančiu kūriniu. „Retriever Sverige“ savo ruožtu teigė, kad klientui aišku, jog spragtelėjęs vieną iš šių nuorodų jis patenka į kitą svetainę.
