Oficialiai tai skamba taip:
Nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigalioja LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25 punkto redakcija, pagal kurią visi draudėjai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui privalo teikti socialinio draudimo pranešimus per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.
O kam to reikia?
Kai kam tai gali pasirodyti tam tikra prievarta – ligi šiol buvo gerai, tai kam dabar ką nors keisti? Tačiau kadaise juk žodinį susitarimą pakeitė sutarties dokumentai, natūrinius mainus pinigai, o linčo teismą – įstatymai. Nesuklysime teigdami, kad ir tuomet kai kam tai atrodė netikslinga, tačiau dabar paprašyti paskolinti milijoną be jokių dokumentų, matyt, tik nusijuoktume.
Pasaulis žengia į priekį, ir Lietuva, kuri dažnai minima kaip viena visuomeninių paslaugų perkėlimo į interneto erdvę lyderių pasaulyje, nebegali džiaugtis savo laimėjimais vien popieriuje. Girtis tuo, kas įrengta, bet nenaudojama, ir šiaip yra keista, tačiau pamažu tai tampa ir neparanku. Todėl tiek ekspertai, tiek progresyvūs verslininkai džiaugiasi įsigaliojančia naujove.
Darius Jasinskis, „Danske Bank“ Verslo plėtros tarnybos direktorius:
„Naujoji tvarka reiškia, kad elektroninis parašas taps neatsiejama darbo dalimi dar 19 tūkstančių įmonių, kurios iki šiol „Sodrai“ teikė popierinius draudimo pranešimus. Sveikinu šią iniciatyvą, kuri prisidės prie didesnės elektroninio parašo skverbties Lietuvoje.
Teisinė bazė, leidžianti spurtuoti šiai asmens identifikavimo priemonei, seniai sukurta, tiesiog vis dar trūko valstybinių institucijų žingsnių, kad elektroninis parašas taptų neatsiejama organizacijų ir verslo procesų dalimi. Patys vartotojai išbandę įvertins jo patogumą, ir tai turėtų tapti ne tik priemone ataskaitoms ar pranešimams teikti, bet ir įrankiu, leidžiančiu daugelį procesų atlikti elektroninėje erdvėje.“
Mindaugas Pelanis, asociacijos „INFOBALT“ atstovas:
„Šis VSDF valdybos („Sodros“) sprendimas reiškia nuoseklų strategijos, pagal kurią bendravimas su partneriais (draudėjais, gyventojais, medikais) pamažu perkeliamas į elektroninę erdvę, įgyvendinimą. Apsikeitimas elektroniniais dokumentais yra būtina sąlyga norint teikti paslaugas elektroniniu būdu.
Priimtas sprendimas paskatins elektroninio parašo plėtrą, nes jam įsigaliojus net ir smulkiausių įmonių atsakingi asmenys bus priversti perprasti ir praktiškai naudoti šią technologiją. Suprantama, kad kai kuriems žmonėms pokyčiai sukels laikinų nepatogumų. Tačiau kur kas svarbiau yra tai, kad įprastus procesus pakeitus elektroniniais ilgainiui abi pusės sutaupys ir laiko, ir sąnaudų, o patys procesai veiks patikimiau, saugiau ir greičiau.
„Sodrai“ tai reikš didesnes galimybes toliau perkeliant į elektroninę erdvę teikiamas paslaugas, leis tapti modernia valdymo institucija, kuri didesnę dalį savo paslaugų atlieka elektroniniu būdu.
Labai sunku keisti nusistovėjusius įpročius, tad kartais nedidelis stumtelėjimas iš šalies yra būtinas. Gali pasirodyti, kad žmonės verčiami naudoti neįprastas ir sudėtingas technologijas. Tačiau tai tikslinga ir teisinga prievarta. Juk gaunama papildoma vertė – saugumas, patikimumas, proceso greitis – reikalauja pastangų ir investicijų iš visų susijusių pusių. Ilgainiui žmonės pripras prie naujos tvarkos ir dabar gąsdinančios technologijos nebeatrodys tokios baisios.“
Džiaugiasi medžiai
Taigi popierėlių, kurie gali netyčia (ar tyčia) dingti, kuriuos koks nors anonimas gali pakoreguoti pripiešęs savo skaičių, užkasti po kitų dokumentų kalnu, laikai baigiasi. Elektroniniu parašu patvirtintus elektroninius dokumentus gali taisyti tik įgalioti asmenys, kurie kiekvieną taisymą taip pat turi pasirašyti savo elektroniniu parašu.
Tokie dokumentai laikomi nesitrina ir jų neįmanoma sudeginti net kartu su „Sodros“ pastatu. Taigi tikrai nepatenkinti naująja sistema gali būti nebent dvigubų buhalterijų ir nelegalaus įdarbinimo šalininkai. Tačiau juk mūsų šalyje tokių nėra, ar ne?
