„Android“ spraga leidžia slapta fotografuoti ir sekti vartotojus

„Android“ operacinėje sistemoje aptikta saugumo spraga, kuri leidžia aktyvuoti kamerą, fotografuoti ir siųsti užfiksuotus vaizdus be savininko žinios. Saugumo ekspertams pavyko aptikti spragą, kuriant mobiliesiems įrenginiams skirtą programą, todėl neatmetama galimybė, kad analogiškų programėlių gali padaugėti, tik jos gali būti skirtos šnipinėjimui.

Pasinaudojant naujai atrasta „Android“ spraga būtų galima sukurti šnipinėjimui tinkančią kenkėjišką programą.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Pasinaudojant naujai atrasta „Android“ spraga būtų galima sukurti šnipinėjimui tinkančią kenkėjišką programą.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 29, 2014, 11:20 AM, atnaujinta Feb 13, 2018, 10:02 AM

Bandymo tikslais sukurta programėlė savarankiškai įjungia kamerą fotografavimui, o telefono savininkas šio veiksmo nepastebi. Iki šiol tai atrodė neįmanoma, nes fotografuojant vaizdas visuomet parodomas telefono ekrane. Pasinaudojus „Android“ spraga, vaizdą peržiūrai galima rodyti tik viename ekrano pikselyje. Taip vaizdas tampa vizualiai nematomu net ir tuomet, kai tikslingai jo ieškai ekrane – ypač jei ekrano raiška yra labai didelė.

Programėlė gali aktyvuoti kamerą net ir išjungus telefono ekraną, kartu su vaizdu perduoti informaciją apie telefono buvimo vietą, energijos kiekį baterijoje.

Bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas pastebi, kad „Android“ operacinei sistemai tenka per 70 proc. visų prieš telefonų vartotojus nukreiptų programišių atakų. Telefonų su šia operacine sistema savininkams rekomenduojama periodiškai stebėti įrenginio veikimą, nes pagrindinius požymius apie galimą kenkėjišką veiklą galima nustatyti patiems.

Pirmas požymis, kad telefone gali „gyventi“ kenkėjiška programa, – sulėtėjusi jo veikla (ilgiau nei įprastai siunčiamos programos, lėtai atidaromi vaizdo įrašai, internetas). Kenkėjiška programa verčia telefoną dirbti dvigubą darbą, o tai turi įtakos energijos vartojimui. Jei baterija išsikrauna greičiau nei įprastai, tai – dar vienas požymis, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Apie telefone tyliai veikiančią kenkėją gali signalizuoti ir tokie atvejai, kai skambinant pokalbio metu jis netikėtai nutrūksta arba fone girdisi neaiškus ūžesys.

Kenkėjiškos programos gali turėti tiesioginės įtakos mokesčiui už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas. Telefonai, kaip ir kompiuteriai, įtraukiami į „botnet“ tinklus, kurie siuntinėja reklamines ar kenkėjiškas SMS žinutes savininko sąskaita. Tokių atvejų būta ir Lietuvoje. Telefonų savininkai turėtų tikrinti ar pastebimai nedidėja išlaidos dėl SMS kiekio. Dalis „botnet“ tinklų veikia išsiųsdami tik po kelias SMS per tam tikrą laiką, todėl tokių piktnaudžiavimo atvejų galima nepastebėti metų metus.

Mobilieji virusai paslapčia gali naudoti ir mobilųjį internetą. „Android“ telefonų savininkams rekomenduojama belaidžio ryšio ir tinklų nustatymuose periodiškai patikrinti, ar kokia nors programa nenaudoja įtartinai daug duomenų.

Turint įtarimų apie įlindusį virusą siūloma pasirūpinti mobiliesiems telefonams skirta antivirusine programa.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.