Bandymas: ar verta vilniečio kortelę iškeisti į „m.Ticket“?

Vilniečiai jau kurį laiką už viešojo transporto bilietus gali sumokėti išmaniuoju telefonu. „Naujosios komunikacijos“ vyriausiasis redaktorius Adomas Rutkauskas sako, kad ši galimybė yra puiki, tačiau turi ir trūkumų. Pavyzdžiui, mokestis už „m.Parking“ paslaugą ateina su mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaita, o už bilietą galima sumokėti tik per elektroninės bankininkystės sistemą.

Vilniečiai už viešojo transporto bilietus gali sumokėti ne tik naudodami vilniečio kortelę, bet ir išmaniuoju telefonu.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniečiai už viešojo transporto bilietus gali sumokėti ne tik naudodami vilniečio kortelę, bet ir išmaniuoju telefonu.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt

Jul 9, 2014, 11:35 AM, atnaujinta Feb 12, 2018, 3:09 AM

„Tai gerokai pabrangina paslaugą, todėl tam, kad bilietai būtų pigesni, jų tenka pirkti daugiau“, – pastebi A.Rutkauskas.

„Smart Vilnius“ projekto iniciatorė ir koordinatorė Indrė Jakaitytė pritaria, kad mokėti per banką nėra patogu. Tai verta daryti tik tam tikrais atvejais, pvz., kai žmogus perka daugiau vienkartinių bilietų ar mėnesinį bilietą. „Sutinku, kad nepatogu traukti kodų generatorių arba kortelę, juo labiau, kad gali patikrinti kontrolė. Mes tai puikiai žinome, todėl pradėjome derybas su mobiliojo ryšio operatoriais, tačiau turime sutvarkyti tam tikrus formalumus“, – neslepia ji.

Pašnekovas, išbandęs naują paslaugą, rado ir daugiau trūkumų: „Sunkoka suvokti, kodėl bilietai susieti su SIM kortele, o ne su vilniečio kortelės paskyra. Tarkim, jei aš naudojuosi ir išmaniuoju telefonu, ir planšete, norėdamas turėti bilietą ir ten, ir ten, turėsiu turėti dvi SIM korteles.“

I.Jakaitytė aiškina, kad kol kas veikia dvi skirtingos sistemos, kurias susieti užtruktų nemažai laiko. „Mes planuojame tai padaryti, tačiau kol kas manome, kad saugumo sumetimais vieno bilieto ir ten, ir ten nereikėtų. Tiesiog bus galimybė per vieną savitarną valdyti abu produktus“, – kalba ji.

Trečias trūkumas, A.Rutkausko žodžiais, tas, kad aptarnauja ne visi bankai (pvz., „Danske“ bankas). Pasak projekto koordinatorės, kol kas bendradarbiaujama tik su keturiais bankais, tačiau galvojama apie kitus, taip pat – apie mobiliąsias pinigines ir kreditines korteles.

Pasak „Naujosios komunikacijos“ vyr. redaktoriaus, pati sistema yra labai paprasta, programėle lengva naudotis, tačiau ne vienam kyla klausimas, ką reikėtų daryti, jei, tikrinant kontrolei, telefonas išsikraus.

„Kiekvienas kontrolės autobusiukas turi skirtingų rūšių įkroviklius, nes puikiai suprantame, kad išmanieji telefonai labai dažnai ir greitai išsikrauna. Tik reikia turėti omenyje, kad bilietas turi būti aktyvintas dar prieš telefonui išsikraunant“, – tikina I.Jakaitytė.

Paskutinis keblumas, kurį pastebėjo A.Rutkauskas, – gali būti sunkiau nuskaityti bilietą: „Kaip patys kontrolieriai sakė, galbūt dėl to kalta patirties stoka. Bet dar yra ir techninės galimybės, tarkim, ryškioje saulės šviesoje nuskaityti telefono ekraną gana sudėtinga.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.