Kasmet vykstančiame konkurse nugalėtojais tapo dvi KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) rinkodaros studentų komandos, pelniusios pirmąsias vietas pasaulio ir Europos socialinės žiniasklaidos rinkodaros apdovanojimų kategorijose. Trečioji KTU komanda pateko į finalą.
– Pirmą kartą šiame konkurse nugalėjo lietuviai – KTU studentai. Ar nustebino toks rezultatas?
– Labai nustebino, tačiau, manau, kad tai buvo dėsninga. Kelerius metus eita link šio tikslo – KTU komandos čia dalyvavo jau 6 metus iš eilės ir, ko gero, žinojo sėkmės receptą. Matėsi, kad KTU nori laimėti šį konkursą ir jiems tai pavyko – mes tuo labai džiaugiamės ir didžiuojamės.
– O kaip atrodo lietuviai bendrame, pasauliniame, šio konkurso kontekste?
– Deja, lietuvių čia dalyvauja daug mažiau, nei mes norėtume.
Nepaisant to, dalyviai iš Lietuvos savo gausumu išsiskiria ne tik iš Baltijos šalių, tačiau ir iš Centrinės-Rytų Europos šalių, mat čia dalyvių tikrai nėra daug. „Google online marketing challenge“ – daugiau Vakarų Europos universitetų konkursas.
Dažniausiai čia nugali atstovai tų šalių, kuriose yra gilios informacinių technologijų (IT) bei dalyvavimo šiame konkurse tradicijos – tai Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija. Bet, ko gero, iš jų to ir būtų galima tikėtis.
– Kas lemia, kad lietuviai tokie aktyvūs?
– Iš asmeninės patirties galėčiau pasakyti, kad lietuviai yra labai imlūs naujovėms. Jie yra smalsūs – gal ne veltui ir dabar nemažai lietuvių jau dirba „Google“ kompanijos padaliniuose visame pasaulyje.
Manau, kad aktyvumą lemia ir geros tautinės savybės – smalsumas ir imlumas. Lietuviai mėgsta inovacijas – šalyje susiformavusi tradicija jų siekti. Tai vyksta tiek dėl itin stiprios mūsų interneto infrastruktūros, tiek dėl kylančių verslo startuolių, tiek dėl to, kad yra daug žmonių, kurie tuo domisi – šalyje jaučiasi bendra inovacijų energija.
– Sakoma, kad jei tavo verslo nėra internete – tavęs nėra niekur. Ar taip galima sakyti, kalbant apie socialinius tinklus?
– Mano asmenine nuomone, būtent taip ir yra. Sužinojęs apie naują atsiradusį tašką ar tam tikrą vietą, kur galima skaniai pavalgyti, aš pirmiausiai informacijos apie ją ieškau socialiniuose tinkluose. Čia galima susidaryti gan objektyvią nuomonę, skaitant ją jau išbandžiusių žmonių atsiliepimus.
Tai, kad žmonės informacijos ieško šiek tiek kitaip, turbūt, priverčia verslą stengtis, atsidaryti savo buveinę ir socialiniuose tinkluose, kurie vis labiau auga.
– Kitaip tariant, įmonėse galėtų atsirasti socialinės žiniasklaidos rinkodaristo specialybė? Gal ši, tarpdisciplininių žinių reikalaujanti, veikla galėtų būti laikoma ateities specialybe?
– Be abejo. Sakyčiau, tai turėtų būti ne tik ateities, bet dabarties specialybė. Tokių specialistų jau reikia dabar – nuolat bendradarbiaujame su įvairiomis reklamos ir ryšių su visuomene agentūromis, kurios sako: „Mes norime augtis ir plėstis dabar.“ Deja, šiam augimui reikia jau minėtų specialistų, tačiau jų su tokiomis kompetencijomis tiesiog nėra.
Pasikartosiu, tačiau tai jau dabarties specialybė, o jų paklausa ateityje tik dar labiau išaugs.
– Ko dažniausiai internete ieško statistinis lietuvis?
– „Google“ kiekvienais metais skelbia, kokios buvo ieškomiausios frazės per praėjusius metus. Žinote, tai dažniausiai itin paprasti, kasdieniški dalykai – kaip užsirišti kaklaraištį, kaip pasiekti juos dominančią vietą.
Tačiau „Google“ paieškos sistema visada būna pirmoji vieta, kur jie ieško atsakymų. Mūsų svetainėje „Google Zeitgeist“ yra surašyti visi paieškos rezultatai, kasmet labiausiai dominantys interneto vartotojus.
Be abejo, daug ieškoma informacijos apie tuo metu vykstančius įvykius – numirusius žymius žmones, konfliktus ir daugelį kitų dalykų.
