Pramogų programinės įrangos asociacijos duomenimis, vidutinis kompiuterinius žaidimus žaidžiančio amerikiečio amžius yra 31 metai. Kompiuterinius žaidimus 2013-aisiais teigė žaidžiantys 29 proc. asmenų iki 18 metų, 32 proc. – 18–35 metų apklaustųjų ir 39 proc. – vyresnių nei 36-erių.
Psichologas M.Daugelavičius neabejoja, kad ir Lietuvoje daugėja žaidžiančių ar į kitą virtualią erdvę įnikusių suaugusiųjų.
„Į žmogaus gyvenimą žengia vis daugiau technologijų, išmaniųjų įrenginių, vis didėja visų šių dalykų prieinamumas ir populiarumas. Pažiūrėkite į troleibuso keleivius – daugybė jų kelionę praleidžia pasinėrę į žaidimus ir programėles išmaniuosiuose telefonuose. Panašu, kad nuo virtualios erdvės ir žaidimų priklausančių suaugusiųjų atsiranda vis daugiau“, – kalba psichologas.
Žaidimų kompiuterių pardavimai itin išaugo
Prekybos tinklo „Topo centras“ viešųjų ryšių atstovė Lina Mažeikienė sako, kad 2014-ieji tapo naujos kartos žaidimų kompiuterių (konsolių) metais: jų pardavimai prekybos centruose išaugo net 75 proc. Pašnekovės manymu, pirkėjai įvertino tai, kad laisvalaikį leisti su šeima ar draugais, žaidžiant prie didelio televizoriaus ekrano, yra kur kas patogiau ir smagiau nei vienam prie nedidelio kompiuterio ekrano.
„Žaidimų populiarumo tendencijos Lietuvoje nesiskiria nuo tendencijų kitose Europos šalyse. Tai – veiksmo žaidimai (kovų arba pasaulio tyrinėjimo). Galima išskirti tris pačius populiariausius žaidimus. Pirmą vietą tarp populiariausių 2014 metų žaidimų užima konsolėms skirtas „Grand Theft Auto 5“, antrąją – „Minecraft“, o trečioje vietoje – žaidimas „Agricultural simulator 2013“, skirtas asmeniniams kompiuteriams“, – pažymi L.Mažeikienė.
Anot L.Mažeikienės, žaidimų mėgėjų amžius yra labai įvairus, o „Topo centre“ žaidimus tiek sau, tiek vaikams dažniausiai perka suaugusieji.
Kodėl žaidžia suaugusieji?
Pasak M.Daugelavičiaus, žaidimai ir apskritai virtuali realybė leidžia žmogui „atsijungti“ nuo gyvenimo rutinos ir rūpesčių, todėl taip traukia ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.
„Žmogus turi daugybę problemų, jį vargina nesėkmės santykiuose, darbuose, rutina, nuobodulys. Nuo to žmonės bėga į virtualią realybę. Žaidimai yra kažkas visiškai kitokio nei gyvenimas. Tai yra savotiška poilsio, pabėgimo nuo kasdienybės forma“, – vieną iš suaugusiųjų polinkio žaisti priežasčių įvardija psichologas.
Pašnekovas taip pat pažymi, kad suaugusiuosius traukia ir kita daugybės kompiuterinių žaidimų savybė – galimybė pasirinkti personažą ir tapti kitokiu.
„Žaidime žmogus tampa stiprus, galingas, valdantis situaciją. Tai yra tos savybės, kurių neretai trūksta šiuolaikiniam žmogui. Šiuolaikinis žmogus dažnai jaučiasi nesvarbus, situacijos nevaldantis didelio mechanizmo sraigtelis. Žaidimo herojus gali viską. Koviniai žaidimai ypač padidina galios pojūtį“, – aiškina M.Daugelavičius.
Pašnekovas neabejoja, kad yra žaidimų, kurie gali lavinti ir suaugusiuosius, tačiau teigia nemanantis, jog šie yra populiarūs. „Turbūt tik retas įsitraukia į tuos logiką, protą ugdančius ir lavinančius žaidimus, dažniau linkstama prie galios ar pramogos elementų turinčių žaidimų“, – sako pašnekovas.
Išlaisvinti vidinį vaiką, bet nepaleisti vadžių
Pasak psichologo, kiekviename suaugusiame žmoguje tūno vidinis vaikas, kuris kartais nori iškrėsti ką nors žaismingo, nerūpestingo. Tačiau nors tas poreikis pakvailioti yra užkoduotas žmogaus psichikoje, suaugusįjį aplinka ir nusistovėjusios normos įpareigoja elgtis solidžiai, gyventi rimtą gyvenimą, kuriame nėra kur pažaisti. Žmonės galimybę realizuoti savo vidinį vaiką suranda virtualioje realybėje, žaidimuose.
Tačiau M.Daugelavičius įspėja, kad riba tarp to, kada žaidimai padeda atsipalaiduoti, išlaisvinti savo vidinį vaiką, ir to, kada jie tampa žalingi, – labai trapi.
„Jei žmogus galimybės atsipalaiduoti, realizuoti save neranda niekur kitur, tik žaidimuose, jis tampa nuo jų priklausomas. Priklausomybe pavirtęs pomėgis žaisti kompiuterinius žaidimus pradeda kenkti žmogui taip pat, kaip ir bet kuri kita priklausomybė.
Žaidimai yra laiko rijikai. Jei žmogus jiems skiria labai daug laiko, galiausiai jo nebelieka šeimai, laisvalaikiui, hobiams“, – sako psichologas.
