Atrodytų, kad norint išspręsti piratavimo problemą reiktų tiesiog uždaryti nelegalius produktus siūlančius tinklapius. Deja, tai praktiškai neįmanoma, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorė Agnė Masalskytė.
„Techninės priemonės yra daug spartesnės, nei turima bazinė sistema. Pažiūrėjus į bet kurią nelegalią internetinę svetainę randame, kad serveriai – kur nors Seišeliuose, o mokėjimai kur nors Bermudų trikampyje. Nėra taip, kad galima surasti atsakingus žmones ir išimti turinį. Tai yra organizuota ir labai gerai pasislėpusi veikla, kurios mūsų įstatymai nepasiekia, o techninės priemonės tai daryti leidžia“, – teigė A. Masalskytė.
Vyrauja nuostata, kad žmonių, kurie piratauja internete, pajamos yra gana nedidelės, todėl jie tiesiog neišgali nusipirkti autorinio kūrinio. Vis dėlto, pasak portalo lrytas.lt žurnalisto Arnoldo Lukošiaus, stereotipinis interneto pirato portretas yra visiškai kitoks.
„Neseniai vyko akcija „Nebevok“, buvo padaryta apklausa, kuri parodė, kad pagrindinis Lietuvos piratas – daugiausia uždirbantis darbuotojas, dažnai tai apyjaunis miesto gyventojas. Techniškai sumokėti už legalias prieigas – dviejų alaus bokalų kainą, jam būtų labai nesudėtinga. Tačiau turim vogimo tradiciją. Per visą istoriją, kurią atsimenu, muziką lietuviai legaliai pirko tik kokiais 1994-1999 metais, kai atsirado CD ir nebuvo interneto“ , – kalbėjo A. Lukošius.
Panašios nuostatos, kad nelegalus produktų atsisiuntimas tėra iškreipto mentaliteto pasekmė, laikosi ir kultūros ministras Šarūnas Birutis. Anot jo, vienintelis kelias sustabdyti piratavimą – sąmoninti žmones ir jiems aiškinti, kad piratavimas lygus vagystei.
„Žymiai lengviau buvo saugoti, kai kompaktinius diskus buvo galima atrasti Gariūnuose, nors ir tai nesukovodavom. Čia yra mūsų mentaliteto dalykai, įpročiai, o ne dėl to, kad neturim pinigų. Vienintelis kelias yra žmonių sąmoningėjimas, pigesnis prieinamumas, pateikimas, reklama“, – kalbėjo kultūros ministras. Anot Š. Biručio, Lietuva pasaulyje netgi yra įvertinta, kaip pakankamai sėkmingai prieš piratavimą kovojanti valstybė.
„Tai, ką darom, jau yra daug. Paskutiniuose raportuose Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija Lietuvą pažymėjo kaip gerai dirbančią šviečiant visuomenę autorių teisių gynimuose. Judam į priekį. Norėčiau, kad padarytume stebuklą, bet tai yra sąmonės pokyčiai. Filtrų nesudėsim, jei norim išlaikyti demokratinę visuomenę. Mes ją turim padaryti sąmoningą, pasakyti, kad tai yra vagystė“, – teigė ministras.
O ar patys intelektinės nuosavybės kūrėjai, stodami į kovą prieš piratavimą, patys niekada nėra kažko atsisiuntę nelegaliai? A. Lukošius nesiryžo spėlioti.
„Nesu tikras. Vakar buvo „Sostų žaidimų“ šešto sezono pirma serija. Kas pasaulyje žiūrėjo penkis sezonus, galime atsistoję įrodinėti jam, bet jis vistiek žiūrės šešto sezono pirmą dalį. Kadangi Lietuvoje ji šiuo metu legaliai neprieinama, tikimybė įtikinti, nesvarbu, kas jis yra, kad to nedarytų, yra nulinė“, – kalbėjo žurnalistas.
Anot A. Lukošiaus, Lietuvoje yra pakankamai platus pasirinkimas platformų, kuriose filmus ar serialus galima žiūrėti legaliai, visgi tam, kad pasirinkimas būtų dar didesnis, trukdo pačių mūsų nelegalaus turinio pomėgiai.
„TEO“ turi daug funkcijų, į Lietuvą atėjo „Netflix“, yra labai daug atskirų dalykų, kurie legaliai dengia nemažą turinio dalį, tik trūksta šiek tiek lietuviško turinio. Bet pasaulio požiūris toks, kad jie į mus žiūri kaip į prastą regioną, kuris vis tiek nenorės mokėti, dėl to nenori čia eiti. Patys sau sukuriame bortą“, – teigė A. Lukošius.
