Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekte „Technostartas“ sudalyvavusi „Ato ID“ įmonė prieš kelis metus pristatė ypatingą sensorių, kurio išskirtinumas rinkoje – pigumas ir efektyvumas. „Tai, kad baigiamasis studijų darbas gali virsti daug žadančiu verslu – užsienyje nieko nestebina. Tikimės, kad Lietuvos studentai, paskatinti gerųjų pavyzdžių, vis daugiau laiko skirs darbų pritaikomumui ir inovatyvių idėjų vystymui“, – viliasi Ričardas Valančiauskas, MITA mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų paramos skyriaus vedėjas.
Apie tai, kaip per porą metų studijų darbas virto funkcionuojančiu technologiniu startuoliu, galinčiu pasididžiuoti itin pažangiu produktu, kalbamės su vienu iš „Ato ID“ įkūrėjų – Evaldu Pabrėža.
- Ką sukūrėte?
– Studijuodamas lazerinių technologijų magistro studijų programoje, pabandžiau sukurti paviršiumi aktyvuotos Raman sklaidos (PARS) sensorių, panaudodamas vieną pigiausių, tačiau mechaniškai stabilią stiklo medžiagą ir technologiškai labai pažangią femtosekundinio lazerio sistemą. Atlikus keletą eksperimentų, pradėjo aiškėti, kad stiklo paviršiuje ima formuotis savitvarkės nanostruktūros. Tęsiant tyrimus buvo sukurtas ir optimizuotas gamybinis procesas, kuriuo galima atsikartojančiai pagaminti PARS sensorius.
- Kurį laiką tyrėte, kur jūsų išradimas galėtų būti panaudotas geriausiai. Kokias sritis nusimatėte? Kokie panaudojimo būdai pasirodė netikėčiausi?
– Pradžioje nežinojau beveik nieko apie galimus pritaikymus – tik abstrakčias sritis: cheminė analizė, narkotinių ir sprogiųjų medžiagų pėdsakų aptikimas ir identifikavimas. Tačiau viename iš VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamų renginių susipažinau su molekulinės biologijos magistrante Indre Aleknavičiene. Pavyko ją įtikinti pasirinkti su naujaisiais sensoriais susijusią magistro darbo temą. Diskutuojant apie taikymus ir galimas verslo perspektyvas, natūraliai kilo idėja kartu tą verslą ir įsteigti.
„Technostartas“ pasitaikė būtent tuo metu kai nusprendėme kurti įmonę. Tai buvo priemonė, kuri mums leido turėti biurą ir reikiamų konsultacijų verslo pradžiai. Gavome Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros paramą patentavimui.
- Kiek ir kokių klientų turite? Ar Lietuvoje jūsų išradimas taip pat naudojamas?
– Visus komercinius sensorius siunčiame į užsienio valstybes. Daugiausia užsakymų gauname iš Japonijos, Vokietijos ir JAV įmonių, kurios užsiima medicinine diagnostika (vėžio aptikimas, branduoliniais tyrimais, šlapimo tyrimais. Tyrimų partneriams ir studentams Lietuvoje, kurie atlieka tyrimus šioje srityje, sensorių duodame nemokamai – mus domina gauti rezultatai.
- Pradžioje kaip ir kiekvienas technologinis startuolis turėjote išspręsti nemažai problemų, tokių kaip įrangos stoka. Kiek laiko užtruko techninių verslo kliūčių sprendimas?
– Tiesą sakant, nuo pat pradžių labai sėkmingai bendradarbiaujame su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) ir Jungtiniu gyvybės mokslų centru (JGMC). Šiose mokslo įstaigose yra visa mums reikalinga įranga – tiek sensorių gamybai, tiek ir praktiniams eksperimentams. Tik dėl šios palankiai susiklosčiusios situacijos mes galėjome pradėti verslą be didelių investicijų į įrangą. Tačiau, judant pirmyn, matome būtinybę dalį įrangos įsigyti. Tai greičiausiai atsitiks, kai atsiras investuotojai.
- Kas turėjo daugiausiai įtakos tam, kad Jūsų sukurtas išradimas nebuvo tiesiog pamirštas, bet išvydo dienos šviesą?
– Lemtingas buvo susitikimas minėtame renginyje. Indrė ėmėsi vadovauti naujai sukurtai įmonei ir vadovavo tolimesniems tyrimams. Aš tuo metu buvau ir vis dar esu užsiėmęs kito, kur kas labiau pažengusio startuolio veikla – tai lazerių gamybos įmonė „Integrated Optics“.
- Ar jūsų išrasto sensoriaus laukia komercinė sėkmė?
– Mes šito dar nežinome. Per mažai dar turime patvirtinimų iš rinkos, kad produktas bus komerciškai sėkmingas. Kas mėnesį išsiunčiame mažas sensorių partijas keliems naujiems klientams ir keletą užsakymų iš pasikartojančių klientų. Tačiau kiekiai neauga taip kaip norėtųsi. Vis dar atrodo, kad rinka yra labai ankstyvoje stadijoje ir nežinia, kiek laiko reikės, kad pagautų naują produktą.
- Kokiais savo pasiekimais labiausiai didžiuojatės?
– Labiausiai didžiuojamės pačiu produktu. Mūsų sukurti sensoriai yra 6-12 kartų jautresni nei rinkoje konkuruojantys produktai. Sensoriaus gamybos savikaina yra nedidelė – daugiausia kainuoja pradinės investicijos, kurių reikėtų, norint įsirengti nuosavą gamybą.
- Kodėl lietuvių studentų baigiamieji darbai retai komercializuojami? Ar manote, kad tendencijos keičiasi?
– Girdėjau jaunuosius mokslininkus kalbant, kad vienas ar kitas iš jų rengiasi komercializuoti savo tyrimus. Taip pat girdėjau kelis sakant, kad juos įkvepia mūsų pavyzdžiai. Tuo ir džiaugiuosi.
Technologinių projektų komercializavimui būtina stipri rizikos kapitalo rinka. Gerai, kad Lietuvoje abi pusės vystosi maždaug panašiu metu ir panašiu tempu – neseniai buvo sukurta stipri techninė bazė mokslo įstaigose, mokslininkai pradeda galvoti apie komercializavimą, o rizikos kapitalo fondai uždarinėja pirmąjį savo investicijų etapą ir ruošiasi naujiems.
Nepanašu, kad rizikos kapitalo fondų savininkai planuotų fondus visiškai uždaryti ir išsidalinti uždirbtus pinigus. Manau, jie tęs veiklą.
- Kokie „Ato ID“ artimiausi tikslai ir projektai?
– Artimiausiu metu reikėtų stiprinti komandą, įtraukiant daugiau tyrėjų. Manau, kad nereikia laukti kol rinka pati susiformuos – reikia aktyviais veiksmais patiems ją formuoti.
Šis interviu yra straipsnių ciklo „LT inovacijų sėkmės istorijos 2016“ dalis. Ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
