Būtent taip pasveikinti Lietuvą su Nepriklausomybės atkūrimo švente nusprendė Lietuvos fantastų klubas „Tolkien Lietuva“ – padovanoti Vyčio ir trispalvės nuotraukas iš stratosferos.
Jau antroji misija
Tai – jau nebe pirmasis klubo vykdytas skrydis į stratosferą. stratosfera-pakele-vyti-ir-azuolo-giles.htm"="">stratosfera-pakele-vyti-ir-azuolo-giles.htm"" target="_blank">Pirmasis vyko prieš pusę metų, rugsėjo pradžioje, kai Lietuvos fantastų konvento „Lituanicon“ proga į dangų kilo beveik identiškas balionas, į stratosferą gabenęs renginio emblemą, Vytį ir ąžuolo giles. „Deja, tada įranga, turėjusi fotografuoti Vytį, nesuveikė – ir dėl to kilo idėja pakartoti misiją“, – pasakojo klubo prezidentas Kastytis Zubovas.
Idėja apie vėliavą kilo išgirdus, kaip vasario 16-ąją Klaipėdoje trispalvė buvo iškelta ant krano, ir teigta, kad tai – aukščiausiai iškelta Lietuvos vėliava. „Pamanėme – o juk galima ir aukščiau“, – prisiminė klubo narys ir techninis misijos vadovas Augustas Vaitkevičius.
Pasak jo, antroji misija vyko gerokai sklandžiau, nes jau buvo sukaupta pakankamai patirties.
Antroji misija, pavadinta „LituaBalionas-2“, kilo iš Anykščiuose esančio Šeimyniškėlių piliakalnio. Čia kovo 10-osios rytą atvykę fantastai per trumpiau nei valandą surinko visą įrangą, pripūtė balioną ir jį paleido. Po daugmaž trijų valandų balionas buvo surastas Utenos rajone, pamiškėje tarp Kuktiškių miestelio ir Kiauliupio kaimo.
Skrydžio virtuvė ir rakandai
„Skrydis vyko suderinus numatytą baliono skrydžio trajektoriją su Civilinės aviacijos administracija, o skrydžio modelis buvo sukurtas naudojantis Habhub.org įrankiais“, – teigė A.Vaitkevičius. Pasak misijos vadovo, realus skrydis nuo modelio beveik nenukrypo.
Baliono krovinys, sudėtas į atskirą kapsulę, kurią ir kėlė meteorologinis balionas, svėrė apie pusantro kilogramo. Krovinį sudarė išmanusis telefonas „CAT S30“, išorinė baterija, GPS sekimo sistema „Spot Trace“ ir GSM sekimo sistema „SentIntoSpace“. Baliono išorėje ant laikiklių buvo pritvirtinta vėliava ir Vytis, pastarąjį iš kapsulės vidaus fotografavo „CAT“ išmanusis, o vėliavą – kapsulės išorėje pritvirtinta „GoPro Session4“ kamera.
Tam, kad balionas ir krovinys būtų matomas radarais, buvo pritvirtintas pasyvus reflektorius (nedidelė konstrukcija, padengta metalo sluoksniu, todėl atspindinti radaro signalus), o kad kritimas iš didelio aukščio nesugadintų krovinio ir įrangos, buvo prikabintas ir nedidelis parašiutas.
Balionui užpildyti buvo sunaudota 20 litrų (arba 4,3 kubinio metro) helio dujų.
Iššūkiai
Kaip jau minėta, išmatuoti, kokį maksimalų aukštį pasiekė balionas su trispalve ir Vyčiu, nepavyko – „CAT S30“, matavęs aukštį, neatlaikė slėgio bei temperatūros ir 17 km aukštyje išsijungė. „Tikslesniems matavimams reikėtų specialaus altimetro, bet jo pirkimo ar gamybos kaina galėtų siekti nuo kelių šimtų iki pusės tūkstančio eurų, ir šįkart negalėjome sau to leisti“, – teigė misijos inžinierius Kostas Sabulis. Bet, pasak jo, tokie meteorologiniai balionai pakyla iki 30 kilometrų aukščio.
„Tokiame aukštyje dėl itin išretėjusios atmosferos balionas sprogsta ir krovinys krenta žemyn“, – teigė K.Sabulis.
Atrodytų, visas skrydis – tiek čia to vargo: sudėjai krovinį, pripūtei balioną, paleidai, pagal GPS suradai, kur nukrito, pasiėmei krovinį ir viskas. Bet, pasak misijos vykdytojų, darbo ir nervų tai kainavo visai nemažai.
„Pavyzdžiui, šįkart iš trijų sistemų, kurios leido nustatyti baliono nusileidimo vietą, suveikė tik viena, – pasakojo A.Vaitkevičius. – O kol balionas buvo dingęs iš sekimo sistemų, užteko pakankamai jaudulio, svarstant, kas dar gali atsitikti – ar kapsulė nenusileis į upę, kur viską nusineštų srovė, ar nepaisant to, kad viską prižiūri Civilinės aviacijos administracija, neįvyks koks susidūrimas ore...“
„Rūpesčių sumažėjo, kai įsitikinome, kad kapsulės siunčiamos koordinatės nesikeičia – o tai reiškė, kad ji jau nusileido, ir ne į kokią upės srovę ar kitą kintančią aplinką, o į stabilią padėtį, – prisiminė A.Vaitkevičius. – Žinoma, galutinai atsipalaidavome tik tada, kai radome pačią kapsulę. Na, o kai pamatėme, kad nuotraukų su trispalve ir Vyčiu yra keli tūkstančiai – tada suvokėme, kad misija tikrai pavyko.“
Pasak misijos dalyvių, CAT išmanusis buvo nustatytas daryti nuotrauką kas 5 sekundes, „GoPro“ – kas 2, tad iš stratosferos grįžo 5 gigabaitai nuotraukų. „Buvome nustatę telefoną taip, kad jis įrašytų ir kokiomis aplinkybėmis nuotrauka padaryta – kokios koordinatėse ir kokiame aukštyje. Paskutinė įrašyta nuotrauka, padaryta prieš išsijungiant CAT telefonui, buvo iš 17 112 metrų aukščio“, – teigė K.Sabulis.
Misija pavyko
„Misija pavyko maksimaliai sėkmingai ir tuo iš dalies net sunku patikėti patiems, nes dalykų, kurie galėjo nepavykti, buvo tikrai daug: ir technikos gedimai, ir neįmanomos numatyti aplinkybės, – džiaugėsi A.Vaitkevičius. – Ir tikrai norime padėkoti Civilinės aviacijos administracijai už visą rūpestį, kantrybę ir lengvą bendradarbiavimą, o taip pat – rėmėjams „Tele2“, kurie patikėjo, kad visa tai yra įmanoma ir įžvelgė prasmę vykdyti tokį projektą.
O apibendrinant misiją – sveikiname visus Lietuvos gyventojus su Nepriklausomybės atkūrimo diena. Lietuvos vėliava ir Vytis pabuvojo stratosferoje ir tai laikome įrodymu, kad esant laisviems tiek darbuose, tiek svajonėse, galima pasiekti fantastiškų dalykų.“
