10 geriausių mokslo ir technologijų serialų bei filmų, mums pasiekiamų „Netflix“

1. „Cosmos: A Spacetime Odyssey" (2014)

 10 rekomenduotinų filmų ir serialų apie mokslą bei technologijas.<br> 123RF nuotr.
 10 rekomenduotinų filmų ir serialų apie mokslą bei technologijas.<br> 123RF nuotr.
 Cosmos: A Spacetime Odyssey
 Cosmos: A Spacetime Odyssey
 Cooked
 Cooked
 Chasing Ice
 Chasing Ice
 Chasing Coral
 Chasing Coral
 Mars
 Mars
 Planet Earth
 Planet Earth
 The Blue Planet
 The Blue Planet
 Life
 Life
 Human Planet
 Human Planet
 Black Mirror
 Black Mirror
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

2017-12-29 19:13

Beje, panašiai kaip ir astronominių programėlių atveju, nelaikykite šio sąrašo reitingu, t. y. sąrašo eiliškumas čia nėra labai svarbus.

Gero žiūrėjimo!

1. „Cosmos: A Spacetime Odyssey" (2014)

Apie ką:

Tiesą sakant, apie viską: tai ištisa Visatos ir mokslo istorija, apipavidalinta įspūdinga šiuolaikine grafika. Labai rekomenduojama žiūrėti 4K raiška – nes būtent tada geriausiai atsiskleidžia visas kosmoso grožis ir didybė.

Seriale žiūrovas supažindinamas ir su evoliucijos, ir su Didžiojo Sprogimo teorija, ir su iškiliausiais žmonijos mokslininkais, ir su paties mokslo vystymosi istorija – bet į visa tai žiūrima ne idealizuojant, o kritiškai.

Kodėl verta žiūrėti:

Tiesą sakant, tai jau „antras „Cosmos“ sezonas“. Arba galbūt net galima būtų skaityti, kad perdirbinys – nes pirmasis „Cosmos: A Personal Voyage“ buvo sukurtas ir parodytas 1980-aisiais, o jo autoriumi ir vedėju buvo legendinis astrofizikas ir mokslo populiarintojas Carlas Saganas.

Vis dėlto naujųjų laikų „Cosmos“ išlaiko puikų tęstinumą, ir įdomus momentas yra dar ir tas, kad naujojo sezono vedėjas (ir taip pat pat astrofizikas bei mokslo populiarintojas) Neilas de Grasse Tysonas yra ne tik Carlo Sagano pasekėjas, bet galbūt jį galima pavadinti ir C.Sagano mokiniu.

„Cosmos: A Spacetime Odyssey" galima rasti čia.

2. „Cooked“ (2016)

Apie ką:

Tai – keturių dalių miniserialas, kuriame žurnalistas ir maisto ekspertas Michaelas Pollanas tyrinėja maisto ir kulinarijos istoriją per keturių pagrindinių elementų prizmę: ugnies, vandens, oro ir žemės.

Kodėl verta žiūrėti:

Visame pasaulyje vis mažiau žmonių patys gamina maistą, ir vis daugiau perka pusgaminius, valgo greitąjį ar kitą ne itin kokybišką maistą – net pamiršdami, kad kiauliena neauga parduotuvių lentynose, o valgymas gali būti ne tik degalų užpylimas į organizmą, bet ir šis tas daugiau.

„Cooked“ jokiu būdu nėra kulinarinis šou – tai yra dokumentinis serialas apie maistą ir jo istoriją per antropologinę, kultūrinę, psichologinę, geografinę ir dar bent kelias prizmes.

Ir galima sakyti, savo tikslą M.Pollanas pasiekia: peržiūrėjus šį trumputį, vos 4 dalių serialą (kurio viena dalis trunka iki pusvalandžio), tikrai atsiranda noras patraukti į virtuvę. Tik ne tam, kad patuštinti šaldytuvą, o kad pabandytum sukurti kažką – tegul ir visiškai paprasto – bet kuo šaldytuvą galima būtų papildyti.

„Cooked“ galima rasti čia.

3. „Chasing Ice“ (2012)

Apie ką:

Gamtos fotografas Jamesas Balogas pats norėjo suprasti, kokią įtaką žemės klimatui turi ledynai. Tad jis surengė ekspediciją, kurios tikslas buvo stebėti ir fotografuoti ledą visame pasaulyje. Režisieriaus Jeffo Orlowski filmas ir nušviečia šią ekspediciją, o taip pat – atskleidžia, kiek mūsų Žemei yra svarbūs ledynai.

Kodėl verta žiūrėti:

Nes vaizdai yra tikrai nepamirštami ir didingi. O filmas taip pat leidžia akivaizdžiai suvokti ir ledynų svarbą mūsų planetos ekosistemai – ir kad kokie masyvūs bei tvirti jie beatrodytų, iš tiesų jie yra ir pakankamai trapūs, ir link kokios pavojingos ribos artėjama.

„Chasing Ice“ galima rasti čia.

4. „Chasing Coral“ (2017)

Apie ką:

Tai – kitas jau minėto „Chacing Ice“ kūrėjų darbas, ir kaip atskleidžia pavadinimas – apie koralinius rifus, t. y. jų svarbą, transformaciją ir nykimą. Šįkart filmo kūrėjai, apsiginklavę kameromis, neria po vandeniu ir demonstruoja mums nuostabų – bet ir tragišką – koralinių rifų likimą.

Kodėl verta žiūrėti:

Koraliniai rifai užima vos 2% vandenynų dugno, bet nuo jų egzistavimo priklauso ketvirtis visos povandeninės gyvybės. Be šių nuostabių ir sudėtingų sutvėrimų vandenynas, kokį mes esame įpratę jį matyti, neegzistuotų. Firmo kūrėjai sėkmingai užfiksavo tiek šių ekosistemų grožį, tiek jų trapumą ir jautrumą pokyčiams.

„Chasing Coral“ galima rasti čia.

5. „Mars“ (2016)

Apie ką:

Apie žmonijos ruošimąsi ir bandymą kolonizuoti Marsą.

Kodėl verta žiūrėti:

Tai – neįprasto formato serialas, sujungiantis technologijų apžvalgą, dokumentiką ir mokslinę fantastiką. Pasakojimas pakaitomis vyksta dviem laiko juostomis: vienoje – šiuolaikinėje – Elonas Muskas, NASA ir „Voyager“ misijų atstovai ir kiti realūs asmenys pasakoja apie kosmoso tyrimų tikslus ir kaip jų siekiama šiandien – o kitoje laiko linijoje vaizduojama Marso kolonizavimo drama: nuo pirmųjų marsonautų, nusileidusių Raudonojoje planetoje iki nuolatinės kolonijos įkūrimo.

„Mars“ galima rasti čia.

6. „Planet Earth“ (2006)

 

Apie ką:

Tai – pirmasis aukštos rezoliucijos serialas apie tai, kas gražiausia mūsų planetoje: apie dykumas, vandenynus, ledynus, pievas ir visa kita.

Kodėl verta žiūrėti:

Tai – serialas, dėl kurio verta buvo išrasti aukštos raiškos televiziją. Tai – vienas įspūdingiausių vizualinių kūrinių apie gamtą, į kurį įdėtos rekordiškos pajėgos: kūrėjai keliavo tūkstančius kilometrų, dienomis slėpėsi užsimaskavę, filmuodami įspūdingiausius gyvūnijos vaizdus, serialo kūrimas truko penkerius metus.

Sakoma, kad šis serialas pakeitė visų dokumentinių gamtos serialų kūrimą.

„Planet Earth“ galima rasti čia.

7. „The Blue Planet“ (2001)

Apie ką:

Kritikų įvertintas dokumentinis serialas apie vandenynų paslaptis, jų didelius ir mažus gyventojus.

Kodėl verta žiūrėti:

Todėl, kad 72% mūsų planetos paviršiaus sudaro vanduo. Ir kai kuriais atvejais mes jau daugiau žinome apie kokį Mėnulį ar Marsą, bet ne mūsų pačių planetos gilumų gyventojus, jų aplinką ir įpročius.

„The Blue Planet“ galima rasti čia.

8. „Life“ (2009)

Apie ką:

Anksčiau minėti filmai ir serialai dažniausiai pasitelkdavo makro planą. „Life“ negalima pavadinti serialu apie mikro dalykus, bet čia gilinamasi į konkretesnes, siauresnes temas.

Kodėl verta žiūrėti:

„Nes pagrindinė šio serialo idėja yra ta, kad gyvenimas yra beprotiškas, ir visi padarai į jį kabinasi kaip tik gali ir kaip tik sugalvoja – kad tik išgyventų“, – sako apžvalgininkas Steve’as Kovach’as.

Iš tiesų, nors kai kurie serijose rodomi faktai patys savaime gal jau ir nelabai stebina – nes apie juos esame girdėję – vis dėlto savo akimis pamatyti šimpanzę, besinaudojančią ir besidalinančią įrankiais yra visai kas kita.

„Life“ galima rasti čia.

9. „Human Planet“ (2011)

Apie ką:

Ligi šiol beveik visi aptarti kūriniai buvo apie gamtą, gyvūniją, Žemę. Tuo tarpu „Human Planet“ sukasi apie patį išradingiausią, įkyriausią ir gyvybingiausią padarą planetoje – mus, žmones.

Kodėl verta žiūrėti:

Nes nors įsivaizduojame, kad apie save žinome viską, realybėje nežinome kaip ir kuo iš tiesų gyvena žmogus, reziduojantis vos už kelių šimtų kilometrų nuo mūsų. Kodėl jis ten apsigyveno? Kaip jo gyvenimą įtakoja aplinka? Kuo žmogus, gyvenantis snieguotoje stepėje, skiriasi nuo žmogaus, gyvenančio tropinėse džiunglėse? Ar mieste? Ir negi tarp jų nėra nieko bendro?

Ir visa tai – nepamirštant gamtos.

„Human Planet“ galima rasti čia.

10. „Black Mirror“ (nuo 2011)

Apie ką:

Apie tai, kaip mokslo ir technologijų pasiekimai galėtų mus pakeisti (o gal jau kartais ir keičia?). Tik ne į gerąją pusę.

Kodėl verta žiūrėti:

Ko gero, serialas įtiks daugeliui – tiek technofobams, skelbiantiems, kad mūsų pačių išradimai mus sugadins, tiek kritinį mąstymą turintiems technofilams, kurie pasimėgaus taikliai pagautomis problemomis ir nesunkiai pastebės, kur jau viskas yra perspausta.

„Black Mirror“ – socialinės bei technologijų kritikos ir mokslinės fantastikos mišinys, kuriuo nagrinėjamos tokios temos, kaip kraštutinės socialinių tinklų ir medijų įtakos, tarpusavio santykiai, technologijų pavojai, ir kita. Pavyzdžiui, kas būtų, jei mes galėtumėme ne tik spausti „patinka“ prie žmogaus nuotraukų ar įrašų „Facebook“ tinkle, bet reitinguoti ir patį žmogų? O jau pagal savo reitingą jis gautų privilegijų arba nuobaudų – pavyzdžiui, geresnes ar blogesnes vietas lėktuve, automobilio nuomai, net darbo vietą?

Tiesa, turime dar kartą perspėti – „Black Mirror“ yra satyriškas ir tamsokas, ir daug teigiamų emocijų vargi ar sukurs.

„Black Mirror“ galima rasti čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.