Vis dėlto, palyginus nedaug atsiliepimų apie darbą informacinėse technologijose girdėti iš pačių moterų, (žinoma, prie to nemažai prisideda ir tai, kad jų yra tiesiog mažiau), todėl Lrytas.lt kalbasi su technologijų specialiste Agne Adomaityte, „Bitė Lietuva“ dirbančia technologijų konsultante.
– Ar vaikystėje domėjotės technika ir technologijomis? Kodėl ir kaip nusprendėte pasukti į technologijų sritį?
– Technologijos ir technika mane lydėjo nuo pat vaikystės – nes tėvai buvo gana plataus mąstymo inovatoriai, kuriems rūpėjo naujausi įrenginiai, kompiuteriai, kurių namuose vis laikas nuo laiko atsirasdavo.
Tačiau tikrai nebuvau iš tų žmonių, kurie vaikystėje ardydavo telefonus, surinkinėdavo juos ar remontuodavo – man tiesiog buvo įdomios naujovės. Todėl ir nesukau inžinerijos ar informacinių technologijų keliu, baigiau politikos mokslus, o „Bitės Profe“ tapau vedama smalsumo.
Iš pradžių galbūt kiek ir buvo keistoka tokioje vyriškoje kompanijoje, bet greitai pritapau ir dabar jaučiuosi kuo puikiausiai.
– Kaip manote, ar lytis technologijų srityje vaidina kokį nors vaidmenį?
– Tikrai taip negalvoju. Manau, kad profesijų skirstymas pagal lytį yra gana siauras ir stipriai atgyvenęs požiūris. Jei pasižiūrėtume į daugelį esminių šių dienų technologijų sričių – tokių, kaip dirbtinis intelektas, programavimas ar duomenų analitika – jose galima rasti kuo puikiausiai dirbančių moterų specialisčių.
Nuoširdžiai tikiu, kad tokį jų pasisekimą lemia ne lytis, o asmeninės savybės ir noras tobulėti.
– Ar pastebite, kad salono lankytojai atkreiptų dėmesį į konsultanto lytį, ją sureikšmintų? Ar pastebite kokių dėsningumų?
– Kai tik pradėjau dirbti, tokią tendenciją pastebėdavau kur kas dažniau, tačiau dėl jos tikrai nesijaudindavau ir niekaip nereaguodavau. Anaiptol, būdavo labai malonu, kai moterį technologijų specialistę išvydę žmonės kiek sutrikdavo, pasimesdavo, nes nėra įpratę prie tokio situacijos – o vėliau iš visos širdies dėkodavo ir atsiprašinėdavo, kad leido stereotipiniam mąstymui juos užkariauti.
Dabar su tokiomis situacijomis praktiškai nesusiduriu – žmonės jau žino, kad Kaune gali rasti kuo puikiausiai technologijas išmanančią specialistę, o kolegos labai pasitiki, kai dalinuosi savo žiniomis per mokymus.
– Kaip manote, kodėl technologijomis domisi tiek mažai mergaičių, merginų ir moterų? O gal taip nėra?
– Turbūt tokios situacijos esminė priežastis yra moterų nedrąsumas. Paprastai, vyrai yra kur kas savimi labiau užtikrinti – ypač, kai kalbame apie taip vadinamas „vyriškas“ profesijas. Tačiau neretai ta drąsa dar nėra garantas, kad jie bus puikiais specialistais.
Manau, tik laiko klausimas, kada situacija apsivers aukštyn kojom – jau dabar turime puikių pavyzdžių IT srityje ir jais patikėjusios merginos galės žengti tą sunkų žingsnį.
– Kaip padrąsintumėte merginas žengti į technologijų sritį?
- Galbūt atsakymas pasirodys pernelyg kategoriškas, bet, nemanau, kad žengti į moterims į technologijų sritį reikia padrąsinančių žodžių.
Jei labai nori, manai, kad ši sritis yra būtent tau – turi bandyti ir nekreipti dėmesio į aplinkinių nuomonę. Ir tai ne tik galioja technologijų industrijai – praktiškai visomis gyvenimo situacijoms, kur vyrai, manoma, yra pranašesni.
Todėl nereikia jokių trenerių ar įsimintinų citatų – viskas, ko užtenka, tai noras ir užtikrintumas, kad esi ne prastesnė, nei kiti. Jei kyla daug abejonių, bene visais atvejais tai susiję su konkrečiomis asmeninėmis savybėmis, kurios kiša koją, bet ne sritimi.
– Kokių įdomiausių, netikėčiausių ar linksmiausių užklausų esate gavusi darbe?
– Tuo šis darbas ir įdomus, kad jame niekada nebūna nuobodu. Bendraudama su klientais išgirstu įvairiausių klausimų, dalis jų tikrai pasitaiko keistų, bet nieko nuostabaus – ne visi žmonės praleidžia savo kasdieną bandydami naujausius įrenginius ar domėdamiesi jais.
Pavyzdžiui, dažnai klientai klausia, ar įmanoma susekti artimo žmogaus telefoną, matyti su kuo jis bendrauja, ar atneša vandeniui neatsparų telefoną ir prašo sukonfigūruoti jį taip, kad jis būtų tinkamas nardymui.
Taip pat dar visai neseniai teko padėti lietuviui, kuris iš vienos el. parduotuvės užsisakė robotą – na, jis bent jau manė, kad tai bus robotas. Iš tikrųjų žmogus gavo šimtus to roboto detalių, mikroschemų, laidų ir instrukciją kinų kalba – todėl prašė mūsų pagalbos surenkant šį inžinerinį kūrinį.
– Ir kaip pavyko?
– Padarėme tai, ką tokiu atveju darytume ir patys – padėjome klientui susisiekti su roboto gamintojais, kad šie pasidalintų instrukcija bent jau anglų kalba, jei tokia egzistuoja. Surinkti patį robotą taip nepuolėme - nes tai klientui atimtų surinkimo džiaugsmą.
Bet jei kiltų sunkumų jį surenkant, visada esame pasiruošę padėti.
– Ar pastebite augantį lietuvių technologinį išprusimą?
– Ir taip, ir ne. Lietuviai iš tikrųjų perka vis daugiau įmantresnių įrenginių – dar prieš porą metų didelė dalis klientų manė, kad išmanios apyrankės neturi vietos mūsų gyvenimuose, bet dabar tokio nusistatymo net nepastebime.
Tas pats ir su išmaniųjų namų sprendimais bei kameromis – jais lietuviai ima domėtis vis labiau.
Vis dėlto, dar išlieka nemaža dalis žmonių, kurie naujausius telefonus ar nešiojamus kompiuterius perka „iš mados“, ne visai įsigilina į jų funkcijas ar neišnaudoja visas galimybes.
O vertėtų – nes naujausi išmanieji telefonai yra varomi dirbtiniu intelektu ar turi dvigubas, trigubas kameras, kurios, jei supranti, ką darai, leidžia fiksuoti neįtikėtinus kadrus.
Todėl kelių pastarųjų metų progresas yra akivaizdus – bet lietuviams dar šiek tiek trūksta platesnio požiūrio į technologijas: kad jos gali palengvinti gyvenimą net ir netikėčiausiose situacijose.
