Kamanių grupė stebėjo bitę, kuri jau buvo išmokusi ridenti kamuoliuką į tikslą ir taip užsitarnauti lašą saldinto vandens. Šią atletę stebėjusios kamanės vėliau jau ir pačios sugebėjo atlikti tą pačią užduotį. Jos net gi išsiaiškino, kaip tai padaryti įdedant mažiau pastangų.
„Jos neatkartoja visko aklai. Jos tai padaro geriau“, – teigia tyrimo bendraautorius, elgsenos ekologas Ollis Loukola iš Karalienės Merės universiteto Londone, Anglijoje.
Anksčiau atlikti tyrimai mokslininkams jau buvo parodę, kad vabzdžiai geba atlikti pažangias kognityvines užduotis - tačiau žinia, kad bitės nusimano tiek daug su jų veikla nesusijusiame darbe buvo pirma. Nauja buvo ir tai, kad bitės išmoko atlikti užduotį stebėdamos treniruotas bites, ir joms nereikėjo pereiti viso treniravimosi kurso.
O.Loukola ir jo kolegos ištreniravo kamanes ridenti kamuoliuką į platformos centrą ir už tai gauti skanų apdovanojimą. Po trijų stebėjimo sesijų, testuojamos bitės buvo išleistos į areną. Jos pasiekė reikiamą tikslą beveik kiekvieną kartą - o tai reiškia, kad žiūrėdamos į bites-instruktores gaudavo tam tikrus socialinius signalus. Bitės, kurios tokių instrukcijų neturėjo, tikslą pasiekė 30 proc. kartų.
Socialinis mokymasis
Mokslininkai bičių sugebėjimus bandė ir šiek tiek sudėtingesnėmis sąlygomis. Bitei-instruktorei buvo duoti trys kamuoliukai, tačiau du iš jų – priklijuoti prie paviršiaus, ir tik vienas, esantis tolimiausiame krašte, galėjo judėti laisvai. Instruktorė, radusi laisvąjį kamuoliuką, nurideno ji link tikslo. Visą tai stebėjusioms bitėms taip pat buvo duoti trys kamuoliukai, tačiau jie visi judėjo laisvai. Bitės-mokinės nekopijavo savo mokytojos ir pasirinko arčiausiai esantį kamuoliuką.
„Tai panašu į tai, kas vadinama tikslo emuliacija, kai tam tikra sistema yra imituojama kitos sistemos sąlygomis“, – sako suvokimo neurologas Kenas Chengas iš Makvorio universiteto Sidnėjuje.
Tyrimo bendraautorius kognityvinis neuroetologas Clintas Perry pažymi, kad bitės, kurios buvo mokomos kitos bitės-instruktorės, pranoko vabzdžius be pavyzdinio modelio: viena grupė žiūrėjo, kaip kamuoliukas yra judinamas magneto, o kitai grupei nebuvo jokio demonstravimo. Vyras teigia, jog tikslui pasiekti labai padėjo socialinė informacija.
„Tai tikrai patvirtina idėją, kad mažos smegenys nėra paprastesnės. Šios mažos bičių smegenys gali padaryti daugiau, nei mes galvojome“, – mano C.Perry.
Parengta pagal „Scientific American“
