Beveik milijardas „Admirolui Kuznecovui“: ką rusai sugalvojo keisti ir kuo tai gali baigtis?

Nesenai vienintelis rusų lėktuvnešis sudalyvavo savo pirmojoje kovinėje misijoje Sirijoje ir jau kuris laikas yra grįžęs į gimtinę. Ne tik pailsėti ir persigrupuoti, bet ir planiniam kapitaliniam remontui. Šįkart visos laivo sistemos buvo išbandytos realiomis kovinėmis sąlygomis, buvo pamatytos tikrosios silpnos vietos. Ką rusai sumanė pakeisti net trejus metus truksiančiame modernizacijos procese?

 Labai realu, kad ir Rusija paaukos lėktuvnešio greitį vardan išaugsiančio patikimumo.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Labai realu, kad ir Rusija paaukos lėktuvnešio greitį vardan išaugsiančio patikimumo.<br> Reuters / Scanpix nuotr.
 Jei žvelgtume į paskutinę vykdytą misiją kaip atskaitos tašką būsimiems darbams, neabejotinai viso pasaulio dėmesys krypo į tirštais juodais dūmais apsipylusį laivą ir net du prarastus naikintuvus.<br> Sputnik / Scanpix nuotr.
 Jei žvelgtume į paskutinę vykdytą misiją kaip atskaitos tašką būsimiems darbams, neabejotinai viso pasaulio dėmesys krypo į tirštais juodais dūmais apsipylusį laivą ir net du prarastus naikintuvus.<br> Sputnik / Scanpix nuotr.
 „Kuznecovas“ Murmanske praleis artimiausius trejus metus – jo sugrįžimo laukiama 2021 metais.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 „Kuznecovas“ Murmanske praleis artimiausius trejus metus – jo sugrįžimo laukiama 2021 metais.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Didele dalimi „Admiral Kuznecov“ kamuojančios bėdos neturėtų nieko stebinti – jis pirmasis, ir galima, sakyti vienintelis savo klasės laivas. Pirmumas technikos srityje dažniausiai reiškia, kad tai yra testavimo platforma.<br> Sputnik / Scanpix nuotr.
 Didele dalimi „Admiral Kuznecov“ kamuojančios bėdos neturėtų nieko stebinti – jis pirmasis, ir galima, sakyti vienintelis savo klasės laivas. Pirmumas technikos srityje dažniausiai reiškia, kad tai yra testavimo platforma.<br> Sputnik / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Arnas Mulokas

May 22, 2018, 10:39 PM

Jei žvelgtume į paskutinę vykdytą misiją kaip atskaitos tašką būsimiems darbams, neabejotinai viso pasaulio dėmesys krypo į tirštais juodais dūmais apsipylusį laivą ir net du prarastus naikintuvus. Ne numuštus, bet nesugebėjusius nusileisti ant jo denio. Žinant, kad lėktuvnešis gali gabentis vos 24-is naikintuvus, tai rimtas ne tik finansinis, bet ir realus kovinių pajėgumų praradimas, kurio reikia vengti visais įmanomais būdais.

Problematiškas, nes pirmas

Didele dalimi „Admiral Kuznecov“ kamuojančios bėdos neturėtų nieko stebinti – jis pirmasis, ir galima, sakyti vienintelis savo klasės laivas. Pirmumas technikos srityje dažniausiai reiškia, kad tai yra testavimo platforma. Platforma, kurioje bėdų laukiama, o jų sprendimas padeda išgaudyti ateities laivams kilsiančias bėdas. Tačiau kaip žinome, yrant Sovietų Sąjungai, buvo spėtas pastatyti tik šis laivas. O ir jis pilnai nebaigtas turėjo pabėgti į Rusiją. Ten, net neturint reikiamų sąlygų, jis ir buvo baigtas įrengti, o galiausiai – ir priimtas tarnybon. Ne šiltajame Kryme, kaip buvo planuota, bet tolimoje Rusijos šiaurėje netoli Arkties.

2010-ais rusų generolai svajojo išmesti šiuos netikusius variklius, pakeičiant atominiu reaktoriumi – ar bent kažkuo patikimesniu. Apie branduolinio reaktoriaus kūrimą žinių negirdėti, bet pasirašytoje remonto sutartyje su „Jungtine laivų statybos korporacija“ minimas visiškas variklių skyriaus atnaujinimas.

Beveik brolis dvynys „Liaoning“ buvo pabaigtas statyti Kinijoje. Kinai, nusipirkę nebaigtą statyti korpusą, atsisakė bendradarbiavimo su ukrainiečiais, turinčiais darbinės patirties su rusiško lėktuvnešio varikliais. Vietoje to įmontavo įprastus variklius – tokius, kokie kuriami komerciniams prekiniams laivams arba keltams. Galios mažiau, bet jų patikimumas žinomas. Ypač matant kokiais tempais vieną po kito lėktuvnešius stato kinai, tiesiog nebuvo laiko žaisti su neveikiančiomis technologijomis.

Labai realu, kad ir Rusija savo modernizaciją irgi pasuks šiuo keliu – paaukos lėktuvnešio greitį vardan išaugsiančio patikimumo. Tačiau tai tik spėjimas – konkrečių darbų masto Rusijoje niekas nekomentuoja.

Projektuotas ne tam

Kita sritis, kurioje visi tikėjosi modernizacijos — viršutinis denis. Daugelis manė, kad visa jo danga bus pakeista, o kartu modifikuota ir pakilimo rampa. Tai – kritinės svarbos dalys, lemiančios naikintuvų pakilimą. Operacija Alepe parodė tai, kas buvo akivaizdu: laivas buvo projektuotas ne tam.

Visa TSRS lėktuvnešių programa iš esmės skyrėsi nuo Vakarų valstybių. Vakaruose lėktuvnešiai buvo smogiamoji jėga, o už „geležinės uždangos“ jie turėjo būti tik priedanga laivynui. Tiek patys pirmieji „Kijevo“ klasės, tiek vėlesnis „Kuznecov“ gabenosi lėktuvus, turėjusius ginti nuo oro atakų. Žemės taikiniams turėjo smogti paties laivo gabenamos įvairių tipų raketos.

Palyginimui: oras-oras raketa „Vympel R-73“ sveria 105 kg, o oras-žemė valdoma bomba „KAB-500KR“ – visus 500 kg, t.y. penkiskart daugiau. Pakeitus amunicijos tipą, tai yra kur kas didesnis svoris bandančiam pakilti naikintuvui, kas nebuvo planuota projektuojant. Plius, trumpesnis pakilimo takas nei standartiniame oro uoste. Visa tai atveda iki kuro ir gabenamo naudingo krovinio kiekio taupymo. Toks taupymas atsiliepia efektyvumui, ką gali padaryti visa atplaukusi lėktuvnešio grupė.

Tokių problemų neišgaudymas labiausiai matomas variklių skyriuje. Negražūs juodi dūmai būtų priimtini, jei varikliai veiktu patikimai – bet to jie nedaro, visiškai. Problemos ištakos siekia pradžių pradžias – „Kuznecov“ buvo didžiausias bei ambicingiausias projektas, kokį iki tol buvo stačiusi TSRS. Jame sumontuoti aštuoni naujoviški, aukšto slėgio boileriai su turbinomis. Tuomet tai buvo aukščiausia technikos pažanga, leidusi laivui generuoti daug galios ir būnant ne branduoliniu laivu, nedaug kuo jiems nusileisti greitumu. Tačiau jie nuo pat pradžių neveikė tinkamai, Sąjunga griuvo, o visų sąjunginių šalių pramonės įmonės susidūrė su finansine krize.

Augančios Rusijos ambicijos menkai sutapo su silpna Ukrainos pramone, kuriai liko visos pagrindinės laivų variklių gamyklos. Jos pagalba variklio bėdų neištaisė, o dabar net norint tų ryšių nebebūtų.

Taikys kitokius sprendimus

Kinai, atkūrę nepastatytą lėktuvnešį, ko gero susidūrė su ta pačia pritaikymo kitiems tikslams problema. Antrasis jų pačių pastatytas lėktuvnešis vizualiai toks pats, bet jie skelbėsi padarę nežymių pakeitimų pakilimo rampos konstrukcijoje. Jie ją pažemino nuo 14 iki 12 laipsnių kampo.

Rusijos planuose numatyta dirbti nuo kito galo. Jie keis nusileidžiančius lėktuvus sustabdančių trosų gaudyklę. Pastaroji buvo kaltinama dažnais trosų trūkimais. Vienas jų potencialiai lėmė naikintuvo avariją kompanijos Sirijoje metu. Spėjama, kad naikintuvui belaukiant leidimo tūpti jam baigėsi degalai. Visą gaišatį sukėlė prieš tai nusileidusio lėktuvo stabdymo sistemai padaryta žala.

Specialistų darbas analizuojant šio bei kito – indams parduoto senesnio Kijevo klasės – lėktuvnešio duomenis gali atnešti laukiamos naudos.

Mažiau matomi, bet ne mažiau svarbūs kiti suplanuoti darbai: bus pakeistos kelios vandens pompos, atnaujintos priešlėktuvinės gynybos raketos (vietoje sovietinių laikų „Kinžal“ bus įdiegtos nesenai sukurtos „Pancyr“).

Bene pats didžiausias pokytis suplanuotas elektronikos srityje. Nuo įrengimo darbų pabaigimo 1991 metais „Admiral Kuznecov“ niekada nebuvo modernizuota skrydžio kontrolės bei denio valdymo įranga. Šiame etape joms bus skirtas bene didžiausias dėmesys. Bus pakeista vos ne visa kontrolės bokšto įranga. Tiesa, radarų ir komunikacijos įrangai dėmesio neskirta – jos matyt liks tokios, kokios buvo suprojektuotos.

Ką mano patys rusai?

Ką mano patys rusai? Didelio entuziazmo nėra – buvo pasigirdę net klausimų ar nevertėtų statyti naują, užuot kišus pinigus į seną daiktą. Kol kas Rusija neturi nei tokio dydžio laivo statybų patirties, nei vietos, kurioje pavyktų pastatyti tokio dydžio laivą.

Laivyno skaičiavimais, už šią modernizacijos sumą pavyktų pastatyti tik du-tris korvečių klasės laivus. Naujausios korvetės gali gabenti po kelias sparnuotąsias raketas ir jos gali būti pavojingos, bet nė iš tolo nepakeistų laivyno karinio potencialo. Šis lėktuvnešis irgi ne stebuklas, bet jis bent jau leidžia pasiųsti psichologinę žinutę. Atsiminkime paskutinę kelionę link Sirijos krantų – tai pritraukė viso pasaulio dėmesį. Visi buvo priversti komentuoti, o kur dar buvimas nedideliame klube, turinčiame tokio tipo ginkluotę, kuri gali veikti toli nuo šalies krantų.

„Kuznecovas“ Murmanske praleis artimiausius trejus metus – jo sugrįžimo laukiama 2021 metais. Tuomet jis jau bus sulaukęs solidaus 40-ies metų jubiliejaus. Įprastai šalys savo didžiuosius laivus nurašo praėjus pusei amžiaus nuo statybos – dėl pasenusios technologijos, išsemtos modernizacijos, fizinio metalo nuovargio.

Panašu, kad ši modernizacija laivo nepadarys tikru lėktuvnešiu – bet bus kone paskutinė, į kurią investuoti pinigus dar buvo šiokia tokia logika. Ar iki jo tarnybos pabaigos Rusija ras kuo jį pakeisti, kol kas lieka atviras klausimas. Ambicijų ir projektų yra, bet išskyrus žodžius, nieko kito kol kas nematyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?