Kodėl anksčiau granatos turėjo griovelius, o dabartinės yra lygios?

Rankinės granatos jau nebėra toks svarbus ginklas, kokiu buvo anksčiau. Karyba tiesiog pasikeitė, ir per granatos metimo atstumą priešai priartėja gerokai rečiau bei visiškai kitaip. Vis dėlto, šiais laikais naudojamos granatos dažniausiai turi lygius korpusus, o senosios turėjo gilius griovelius. Kodėl dizainas pasikeitė? Kam tie grioveliai iš tikriesų buvo skirti?

Amerikiečių granata Mk2 savo išlietame geležies korpuse turėjo gilius griovelius, kurie turėjo sudaryti lūžio linijas, o dideli keturkampiai – skeveldras, kurios tarsi kulkos turėjo guldyti priešų pajėgas.<br> wikimedia commons.
Amerikiečių granata Mk2 savo išlietame geležies korpuse turėjo gilius griovelius, kurie turėjo sudaryti lūžio linijas, o dideli keturkampiai – skeveldras, kurios tarsi kulkos turėjo guldyti priešų pajėgas.<br> wikimedia commons.
 M67 granatos turėjo lygų korpusą.<br> YouTube stopakdras.
 M67 granatos turėjo lygų korpusą.<br> YouTube stopakdras.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 19, 2018, 10:54 PM

Daugelis pačių ankstyvųjų granatų neturėjo minimų griovelių, nes jos dažnai buvo improvizuotos – kariai jas gamindavosi patys iš turimų priemonių (maisto skardinių ir parako). Tačiau 1915 metais buvo išrasta pirmoji „saugi“ granata – britų išradėjo Williamo Millso bomba. Tikslas buvo labai paprastas – granata su aktyvuotu detonatoriumi turėjo būti numesta šalia priešo, o tada sprogti į šalis išmesdama didelius metalo fragmentus.

Rankinė granata turi būti pakankamai lengva, kad ją būtų galima nešiotis ir mesti. Taigi, joje nėra daug vietos sprogmenims. Norint neutralizuoti priešą, pasikliauti vien sprogimo banga tiesiog nebuvo įmanoma. Tačiau sprogimo turėjo pakakti granatos korpusą ištaškyti į šalis, tai sukeliant kuo didesnę žalą.

Vadinamoji Millso bomba savo išlietame geležies korpuse taip pat turėjo gilius griovelius. Jie turėjo sudaryti lūžio linijas, o dideli keturkampiai – skeveldras, kurios tarsi kulkos turėjo guldyti priešų pajėgas. Tokį pat dizainą 1918 metais turėjo ir amerikiečių granata Mk2, tačiau po jos sekusios rankinės granatos jau buvo visiškai lygios – negi fragmentacija ir skeveldros nebebuvo reikalingos?

Ne visai taip. Dar bandant Millso išradimą buvo pastebėta, kad gilūs grioveliai nepadeda korpusui sutrūkinėti į dalis – lūžio linijos išsidėstydavo visai atsitiktinai. Taip nutiko dėl to, kad lieta geležis visada yra gana trapi. Tokia trapi, kad nemaža granatos korpuso dalis tapdavo tiesiog geležies milteliais, kurie priešo sužeisti negalėjo. Aišku, bent trečdalis granatos visada tapdavo pavojingomis skeveldromis.

Tačiau ir britų, ir amerikiečių granatos išlaikė savo griovelius dėl visai kitos priežasties – jas buvo lengviau sugriebti ir mesti. Vis dėlto, su Mk2 istorijos pabaiga atėjo galas ir grioveliams. M26, M33 ir M67 granatos turėjo lygų korpusą. Naujųjų granatų korpusai buvo gaminami iš dviejų dalių, todėl griovelius pavyko perkelti į vidų, kur jie iš tikrųjų padėjo korpuso fragmentacijai. Korpusą su lygia išorine dalimi tiesiog lengviau gaminti, o kariai jas mėtė ir taip neblogai dėl to, kad lyginant su M67 ir Mk2, naujosios buvo 200 gramų lengvesnės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.