Kad žmonija išmirtų, užtektų 70 laipsnių temperatūros. Visi patirtų didžiulę kančią ir mirtų per kelias dienas, tačiau lėtūnai to net nepajustų ir nenustotų daugintis. Šie padarai gali ištverti kelias minutes net 151 laipsnio temperatūroje. Jie drąsiai galėtų pamirkti verdančiame vandenyje, o po to ramiai gyventi toliau.
Gerai, jei jie sugeba išgyventi didelį karštį, gal tada jie negali pakęsti šalčio? Deja, ne. Lėtūnams ir šaltis nelabai trukdo. Jie gali ištverti net kelias dienas -200 laipsnių temperatūroje ir kelias minutes -272 laipsnių temperatūroje. Taigi, jei lėtūnai žinotų, kad į mokyklą nėjote dėl -25 laipsnių šalčio – jie iš jūsų juoktųsi.
Žmonės, kaip jau išsiaiškinome, negali pakęsti didelio karščio ir sausrų, nes didelę dalį mūsų kūno sudaro vanduo. Lėtūnai pajutę sausros keliamą pavojų patys išsidžiovina ir panyra į keistą būseną. Jų baltyminės struktūros pasidengia į stiklą panašiu kiautu ir tokioje būsenoje jie gali išbūti net kelis dešimtmečius.
Dar vienas įdomus faktas, kad lėtūnams nebaisus net kosmosas. 2007 m. atvirame kosmose šie padarai praleido 12 dienų. Jie ištvėrė šaltį, radiaciją ir vakuumą. Mokslininkų nuostabai, kai kurie net pradėjo dėti kiaušinius. Jie taip pat gali išgyventi kosmose, tačiau tik tuo atveju, jei ankstyvojoje savo vystymosi stadijoje nepatiria jonizuojančios radiacijos. Vėliau ji jiems tampa nebebaisi. Iš esmės, lėtūnai ištveria tūkstantį kartų stipresnę radiaciją nei bet kuris kitas gyvūnas. Tai reiškia, kad atominės bombos jų nesunaikintų.
Šie miniatiūriniai padarai išgyvena ir dideliame slėgyje. 1200 atmosferų – tokį slėgį išveria dauguma lėtūnų, tačiau yra rūšių, kurios išgyvena 6000 atmosferų slėgį, o tai yra gerokai daugiau nei giliausioje vandenyno vietoje – Marianų įduboje. Didelis slėgis lėtūnų neveikia dėl ypatingos jų kūno struktūros. Be to, slėgiui kylant jie nenustoja judėti. Mokslininkai mano, kad jie net nepastebi pasikeitimų iki kol slėgis tampa tikrai didelis.
Žinoma, negali būti, kad gyva būtybė neturėtų trūkumų. Pasirodo, kad lėtūnai nemėgsta toksinų. Pajutę nuodus jie panyra į keistą savisaugos būseną, kurios metu sulėtėja visi jų gyvybiniai procesai ir lėtūnai apmiršta. Pavojui praėjus jie atsigauna ir toliau gyvena kaip niekur nieko.
Būtent šio gyvūno atsparumas jau seniai stebina žmones. Lėtūnai yra vieni iš sudėtingiausiai perprantamų padarų Žemėje. Evoliucija juos palietė nestipriai, juk kam reikia keisti tai, kas ir taip beveik tobula? Mokslininkai jau atlieka eksperimentus, kurie ateityje gali padėti žmonėms išgyventi Marse, nes pasirodo, kad į žmogaus ląsteles įterpus lėtūno baltymų, jos tampa 40 % atsparesnės radiacijai.
