Jį mokslininkas sukūrė būdamas 21 metų. Taigi Th. Edisonui galime dėkoti ne tik už elektros lemputę, bet ir už tai, kad šiandien galime klausytis ir kaupti muzikos įrašų kolekcijas.
Šis garso įrašytuvas, pavadintas fonografu, patraukė ne tik kitų išradėjų, bet ir melomanų dėmesį. Įrašytuve veikęs folija dengtas cilindras netrukus buvo aplietas vašku – taip buvo galima padaryti daugybę to paties įrašo kopijų. Taigi jau 1885 m. atsirado pirmieji muzikos įrašai.
Po kurio laiko Th. Edisono išradimą patobulino Emilis Berlineris. Vietoje cilindro panaudojęs diską ir adatą vesdamas horizontalioje plokštumoje, E. Berlineris sukūrė gramofoną, leidusį klausytis geresnės kokybės įrašų.
Pirmosios muzikos įrašų plokštelės gamintos iš šelako, ir tik 1946 m. atsirado vinilinės plokštelės. Netrukus išrastos ir ilgai – t. y. kiek ilgiau nei pusvalandį grojančios plokštelės. Jei kada susimąstėte, kiek griovelių yra ant vinilinės plokštelės, štai jums atsakymas – du. Po vieną, tačiau labai ilgą kiekvienoje pusėje.
