Vasaros saulėgrįža buvo švenčiamas dar Neolito eroje
Saulėgrįža buvo gan ypatingas reiškinys Neolito žmonėms, maždaug 9500 m. pr. m. e. Vėliau ši šventė pradėta vadinti vidurvasariu. Žmonės tikėjo, kad renkant auksinės spalvos gėles (pavyzdžiui, medetkas) būtent per vasaros saulėgrįžą, jos turės stebuklingų gydomųjų galių.
Saulėgrįža kilo iš lotyniško žodžio „solstitium“ (liet. solsticija)
Terminas „solstitium“ buvo naudojamas apibūdinti vidurvasarį Romos respublikoje maždaug 100 m. pr. K. Šis žodis susideda iš dviejų dalių: „sol“, kas reiškia Saulė ir „stitium“, kad reiškia sustojimą, stovėjimą. Šis terminas pasirinktas dėl to, kad prieš pakeičiant kryptį Saulė tarsi sustoja.
Per vasaros saulėgrįžą Žemė būna toliausiai nuo Saulės
Saulėgrįža vyksta 2 kartus per metus, kai Žemė pasiekia savo didžiausią pasvirimą link ar nuo Saulės – 23,4 laipsnius. Šiauriniame pusrutulyje vasaros saulėgrįža įvyksta tada, kai Šiaurės ašigalis yra toliausiai nuo Saulės, o žiemos – kai arčiausiai. Vasaros saulėgrįžos metu Saulė pasiekia aukščiausią tašką danguje ir diena, per kurią tai atsitinka, būna ilgiausia metuose.
Vasaros saulėgrįža švenčiama degant laužus, kurie atbaido dvasias, raganas ir drakonus
Pagonys vidurvasario išvakarėse degdavo laužus, kad apsigintų nuo piktų dvasių. Bėgant laikui šią tradiciją perėmė ir kiti, tačiau skirtingose kultūrose laužai apgina nuo skirtingų būtybi -, pavyzdžiui, raganų ir drakonų. Vasaros saulėgrįža iki šiol intensyviai yra švenčiama daugelyje Skandinavų šalių.
Latvijoje vidurvasaris yra pavojingiausia diena metuose
Latvijoje švenčiant vidurvasarį žmonės suvalgo daug maisto ir išgeria daug alkoholio, o tada eina švęsti prie degančių laužų. Dėl savo veiksmų neapgalvojimo, skubiosios tarnybos pranešė, kad ši šventė yra labai pavojinga žmogaus gyvybei. Latvijoje per šią šventę yra užfiksuojama ir daugiausia atvejų, kai vairuojama apgirtus ar apsvaigus nuo kitų medžiagų.
Urano palydovai yra pavadinti pagal Viljamo Šekspyro romantinę komediją „Vasarvidžio nakties sapnas“
Jhonas Herschelis pavadino du Urano palydovus Oberonu ir Titania pagal fėjų karalių ir karalienę komedijoje. Kai buvo atrastas dar vienas palydovas, vardų tradicija tęsėsi – palydovas pavadintas pagal dar vieną komedijos fėją Pucką.
Saulėgrįžos kiekvienais metais vyksta 6 valandomis vėliau
Žemei apsisukti aplink Saulę užtrunka 365,25 dienas, o tai yra priežastis, dėl kurios kiekvienais metais saulėgrįžos vyksta skirtingu metu. Ir jos kiekvienais metais vyksta 6 valandomis vėliau - nes saulėgrįža peršoka dieną atgal per pereinamuosius metus tam, kad atitiktų Saulės kalendorių.
Jei jus puola fėjos – užsidėkite striukę išvirkščiai
Anglijoje senovinė vidurvasario šventė yra žinoma kaip „Litha“ ir čia vis dar yra išlikę daug tradicijų, susijusių su šia švente. Buvo tikima, kad jei nemiegosi visą naktį ir atsisėsi į iš akmenų padarytą ratą – pamatysi fėją. Tik jei ji pradeda jums per daug trukdyti – užsidėkite striukę išvirkščiai arba eikite pievos pakraščiu, kad jų atsikratytumėte.
Senovės graikams vidurvasaris padėjo apskaičiuoti Žemės perimetrą
Per ilgiausią dieną metuose graikų geografas Eratosthenes į žemę įsmeigė lazdą. Kadangi Saulė švietė tiesiai virš galvos, šešėlio nebuvo. Kitą lazdą jis įsmeigė maždaug už 800 kilometrų ir panaudojo antrosios lazdos šešėlį, kad suskaičiuotų Žemės perimetrą. Jo rezultatas – 40,233 kilometrai. Tikslus skaičius – 40075 kilometrai, taigi, geografas suklydo tik 1 proc.
Temperatūra pasiveja Saulę tik po kelių savaičių
Tikriausiai manote, kad jei vidurvasaris yra ilgiausia diena, tai ir temperatūra turėtų pakilti? Tačiau vidurvasario temperatūrą mes dažniausiai pajaučiame po 1 ar 2 mėnesių. Kodėl taip yra? Nes vanduo, kuris sudaro didelę dalį Žemės paviršiaus, sušyla ir atšąla lėčiau, dėl to Žemės temperatūra vėluoja pasivyti Saulę maždaug 6 savaites.
Tūkstančiai žmonių susirenka vidurvasarį švęsti prie Stounhendžo
Žmonės jau senai tiki, kad Stounhendžas yra vieta, kur senovėje žmonės šventė saulėgrįžą. Taip jie mano dėl to, kad Saulė puikiai sutampa su akmenimis per žiemos ir vasaros saulėgrįžas. Toks ryšys nėra patvirtintas, tačiau daugybė modernių pagonių susirenka prie šio įžymaus objekto ir pasitinka vidurvasario Saulę.
Senovės Egipte saulėgrįža reiškė naujuosius metus
Senovės Egipte saulėgrįžos metu danguje pasirodydavo Sirijaus žvaigždė. Tuo metu žmonės manė, kad dėl šios žvaigždės patvinsta Nilo upė, kuri yra svarbi žemdirbystei. Dėl to egiptiečiai nusprendė, kad šios žvaigždės pasirodymas danguje reiškia naujuosius metus.
Senovės Kinijoje per vidurvasarį buvo garbinama „Yin“
Senovės Kinijoje vasaros saulėgrįža reiškė „Yin“, o žiemos - „Yang“. Kinai mano, kad šios dvi jėgos veikia kaip prieštara viena kitai ir dėl to egzistuoja. Per vasaros saulėgrįžą, daugiausia galios turi „Yang“, tačiau simbolis yra „Yan“, per žiemos saulėgrįžą viskas veikia atvirkščiai.
Aliaskoje vidurvasaris minimas naktiniu beisbolo žaidimu
Kiekvienais metais dvi Aliaskos beisbolo komandos švenčia savo, kaip šiaurės beisbolų komandų, statusą. Žaidimas pradedamas 10 vakaro ir užsitęsią iki kitos dienos ryto. Tradicija atsirado 1906 m. ir viena iš komandų ją perėmė 1960 m.
Mokslo istorijai vidurvasaris – liūdnas laikotarpis
Legenda byloja, kad 1633 m. vidurvasarį Galilėjas buvo priverstas atsiimti savo pareiškimą, kad Žemė sukasi aplink Saulę - bet to padarius, jis visą likusį gyvenimą turėjo praleisti namų arešte.
Kalendoriuje – dar vienas mėnuo skirtas vidurvasariui
1902 m. britų geležinkelininkas Moses B. Cotsworthas nusprendė sukurti naują kalendorių, kuriame kiekvienas mėnuo turėtų po 4 savaites. Kad tai padarytų, jam reikėjo sukurti dar vieną mėnesį, kuris buvo įterptas tarp birželio ir liepos, ir pavadintas „Sol“ - nes būtent tuo metu vykdavo saulėgrįža. Nors vyras ilgai bandė išpopuliarinti savo kalendorių, jam nepavyko.
Parengta pagal mentafloss.com ir gizmodo.co.uk
