Būtent taip nutiko ir šįkart – archeologams nedidukas (28 cm pločio ir 38 cm aukščio) sfinksas į rankas pateko atsitiktinai: senovinėje Kom Ombo šventykloje Aswano mieste jie tiesiog kasė norėdami sumažinti gruntinio vandens kiekį.
Tačiau šis sfinksas nuo kitų skiriasi tuo, kad jo kaktą juosia kobra.
Kom Ombo šventykla pastatyta Ptolemėjų laikotarpiu – t.y. 305-30 m. pr.m.e – ir yra Nilo pakrantėje pietiniame Egipte. Taigi, sfinkso statulai – 2000 metų.
Šventykla, kurioje aptiktas radinys taip pat nepaprasta, dualistinė. Viena jos dalis skirta krokodilų dievui Sobekui, kita – sakalagalviui Horui, siejamam su faraonais.
Šventykloje taip pat yra raižiniai, pasakojantys apie senovės Egipto medikų darbą – raižiniuose matyti, kaip jie dirba pirmaisiais chirurginiais įrankiais. Čia taip pat aptikti ir du piešiniai, nutapyti karaliaus Ptolemėjo V, valdžiusio 204-181 m. pr.m.e., laikais.
Rastasis sfinksas, palyginus su milžinu šalia Gizos piramidžių, žinoma, atrodo kaip nykštukas: didžiojo aukštis yra 22 metrai, o pastatytas jis buvo 2558-2532 m. pr.m.e. Egiptologai neturi vieningos nuomonės, ką jis simbolizavo, bet egzistuoja populiari versija, kad liūtas su žmogaus galvą galėjo turėti kažką bendro su Saulės garbinimu. Daug vėliau, XIV a. pr.m.e. faraonas Tutmozis IV didįjį sfinksą atkūrė kaip Saulės ir karališkumo simbolį, o galiausiai skulptūra galiausiai tapo Egipto identiteto dalimi.
Ptolemėjai buvo iš Makedonijos kilusi graikų dinastija, bet jie perėmė daugelį Egipto meno ir simbolių. Pavyzdžiui, Britų muziejuje eksponuojamas dinastijos įkūrėjo Ptolemėjo I Sotero biustas turi tokį patį galvos apdangalą, kaip ir senovės faraonai. Aswane rastas ptolemėjiškasis sfinksas turi ant kaktos kitą simbolį, Uraeus – tai buvo karališkumo ir valdžios ženklas. Sfinksas taip pat turi ceremoniškąją karališkąją barzdą ir išraižytus karolius.
Parengta pagal „Live Science“.
