Sprogimai Antrojo Pasaulinio karo metu pasiekė net kosmosą

Visiems yra gerai žinoma, kad II Pasaulinis karas ir jo metu vykę bombardavimai paliko didelį ir gilų randą mūsų Žemėje, bet nesenai atliktame tyrime rašoma, kad iš šių sprogdinimų kilusios smūgio bangos galėjo pasiekti net kosmosą. Dėl to susilpnėjo Žemės viršutinis atmosferos sluoksnis – jonosfera.

Be to, vokiečių dviejų variklių lėktuvai „Luftwaffe“ negalėjo skraidinti didesnių ir sunkesnių bombų nei Sąjungininkai su savo keturių variklių lėktuvais. <br>123RF nuotr. 
Be to, vokiečių dviejų variklių lėktuvai „Luftwaffe“ negalėjo skraidinti didesnių ir sunkesnių bombų nei Sąjungininkai su savo keturių variklių lėktuvais. <br>123RF nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 16, 2018, 12:20 PM, atnaujinta Oct 16, 2018, 12:29 PM

Šį atradimą mokslininkai padarė kai išanalizavo Radijo tyrimo stoties kas dieną darytus įrašus Ditton Parke netoli Slau, Anglijoje. Kasdieniai jonosferos matavimai čia buvo atliekami nuo 1933 iki 1996 m. „Annales Geophysicae“ žurnale, kuriame ir buvo publikuotas tyrimas, rašoma, kad tai yra ilgiausi nepertraukiami jonosferos matavimai visame pasaulyje.

„Tuo metu žmonės nesuprato, kad jonosferos matavimų duomenyse yra ir pačio karo ženklų“, – teigė tyrimo autorius, kosmoso ir atmosferos fizikos profesorius iš Redingo universiteto (Anglija), Chrisas Scottas.

Mokslininkai nutarė susikoncentruoti ties smarkiais Vokietijos miestų sprogdinimais, kuriuos atliko Sąjungininkai (valstybių grupė, kuri II Pasaulinio karo metu kovėsi prieš Ašies sąjungą, kuriai priklausė ir Vokietija) ir Karališkosios oro pajėgos 1943-1945 m. Mokslininkai nesirinko „Londono blitzo“, kuris vyko nuo 1940 m. rugsėjo iki 1941 m. gegužės, nes šiuos duomenis būtų sunku atskirti nuo kitų natūralių sezoninių pakitimų, pavyzdžiui, Saulės pokyčių.

Be to, vokiečių dviejų variklių lėktuvai „Luftwaffe“ negalėjo skraidinti didesnių ir sunkesnių bombų nei Sąjungininkai su savo keturių variklių lėktuvais. Pavyzdžiui, „Luftwaffe“ galėjo skraidinti ne daugiau nei 2 t. bombų, o Sąjungininkai galėjo skraidinti tokias bombas kaip „Tall Boy“ ir „Grand Slam“ sveriančias nuo 5 iki daugiau nei 9 t. Taip pat Sąjungininkai vokiečių miestus bombarduodavo stipriau ir trumpiau, be to, tai atlikdavo dieną.

Mokslininkai išsiaiškino, kad nuo sprogimų kilusios smūgio bangos padarė įtaką ne tik Žemės paviršiui, bet ir jonosferai, kuri yra beveik tūkstantis kilometrų nuo Žemės paviršiaus. Smūgio bangos jonosferą įkaitino ir ją susilpnino taip sumažindamos elektronų skaičių joje. Toks poveikis išliko beveik 24 val. ir nežinia kokią įtaką padarė žmonėms, nes mokslininkai apie jonosferą kol kas žino per mažai.

Ją tyrinėti sunku, nes jonosferą gali įtakoti ne tik Saulės spinduliai iš kosmoso, bet ir žaibai bei kiti natūralūs reiškiniai Žemėje. Dėl to jonosfera nuolat keičiasi, o misijų siekiančių ją tyrinėti tikrai nestinga.

„Vaizdai, kuriuose Europos miestai yra virtę griuvėsiais yra labai vertingas priminimas žmonijai ką gali padaryti jų sukelti sprogimai. Bet iki šiol nebuvo žinoma kokią įtaką tokie sprogimai daro Žemės atmosferai. Labai įdomu, kad kažkas, ką sukūrė žmogus, gali paveikti ir kosmoso pakraštį. Kiekvienas bombardavimas išleidžia tiek energijos, kiek sukeltų 300 žaibų trenksmas ir tokia energija leidžia mums apskaičiuoti kaip įvykiai Žemėje gali paveikti jonosferą“, – teigia C.Scottas.

„Gaudami jonosferos matavimų ataskaitas mes turime išmokti būti ir moksliniais detektyvais, kurie pastebi ne tik kas vyksta po žeme, bet ir kosmoso pakraštyje“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Redingo universiteto profesorius Patrickas Majoras.

Duomenys taip pat paaiškina kodėl lėktuvai mėtydami bombas irgi būdavo apgadinti net jei skrisdavo rekomenduojamame aukštyje, kad išvengti smūgio bangos.

„Gyventojai, kurių miestas tapo bombardavimų taikiniu prisimena, kad dėl bangų buvo išmetami į orą, o langai ir durys iškrisdavo iš savo vyrių. Yra gandų, kad žmonės besislėpdami slėptuvėse aplink veidą vyniojo šlapius rankšluosčius, kad dėl smūgio bangos nesprogtų plaučiai“, – teigia P.Majoras.

„Mes jau žinome kiek energijos yra tokiuose sprogimuose ir tai duoda mums realų būdą apskaičiuoti kiek energijos reikia sušildyti jonosferą. Į tai gali įeiti ir bangos sukeltos žemės drebėjimų, vulkanų ar žaibų“, – sako C.Scottas.

NASA šiuo metu vykdo „Gold“ ir „Icon“ misijas, kurios tiria jonosferą. Ši kosmoso vieta mums yra svarbi, nes joje yra daugybė technologijų užtikrinančių žmonių komunikaciją. Pavyzdžiui, čia yra palydovai leidžiantis sklisti radijo signalams ir suteikiantys informaciją GPS sistemoms, kurios padeda naviguoti laivams ir lėktuvams.

Parengta pagal CNN

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.