Iš karto kelios kompanijos – nuo aerokosminės pramonės gigantų „Boeing“ ir „Airbus“ iki mažutėlių startuolių – stengiasi išspręsti tą patį galvosūkį: kaip priartinti žmoniją prie kitos aviacijos kartos, kur pilotas nebebus svarbiausias, o lėktuvai ims keistis skrydžio duomenimis tarpusavyje be žmogaus dalyvavimo? Ir svarbiausia – kaip išlaikyti aukštą saugumo lygį?
Kas jau yra
Skrydžiai lėktuvu jau seniai tapo saugiausia transporto priemone. Pavyzdžiui, JAV aviacijos kompanijose nuo 2009 metų iki 2018 metų balandžio žmonių aukų nebuvo. Per tą laiką atlikta bent 100 milijonų skrydžių. Tiesą sakant, šiuolaikiniai lėktuvai jau yra tokie automatizuoti, kad didžiąją laiko dalį pilotai stebi prietaisų rodmenis, o laineriai skrieja, naudodami autopilotą.
Pavyzdžiui- stambiausia pasaulyje aviacijos kompanija „American Airlines“ reikalauja, kad jos pilotai atliktų pakilimą ir nusileidimą autopilotu ne rečiau nei kartą per 60 dienų. Lėktuvas pakyla, remdamasis skrydžio valdymo sistemoje (FMS) užprogramuota trajektorija, laikydamasis visų greičio ir aukščio apribojimų. Analogiškai vyksta ir nusileidimas – sistema palengva mažindama greitį nukreipia lėktuvą tūpimui.
Autopilotas dažniausiai naudojamas riboto matomumo ir nepalankaus oro sąlygomis. Keleiviai dažniausiai nesužino, kada lėktuvas nutupia pats, nes pilotai tai praneša retai. Dviejų pilotų stebima sistema padeda aviacijos kompanijoms laikytis griežto skrydžių grafiko: keleiviai savo tikslą pasiekia laiku, mažiau reisų vėluoja ar atšaukiami, o aviacijos pramonės kaštai sumažėja.
Idėjos
„M2C Aerospace“ kompanijos vykdomasis viceprezidentas Elpertas Hodge'as sako, kad vieno piloto valdomi lėktuvai „ne taip jau sudėtinga ir visai nepavojinga“. Šis startuolis kuria skrydžių sistemą, kur visas užduotis gali atlikti vienas žmogus ir siekia padėti aviacijos kompanijoms vienu šūviu nušauti du zuikius: sumažinti skrydžių kaštus ir išspręsti kvalifikuotų pilotų stygiaus problemą.
E.Hodge'as įsitikinęs, kad jo produktą Federalinė civilinės aviacijos valdyba patikrins per artimiausius dvejus metus. Dabar kompanija siekia surasti 15 milijonų dolerių investicijų sistemai, kuri, kaip planuoja E.Hodge'as, per pirmuosius du metus uždirbs apie 500 milijonus dolerių.
Tačiau dauguma aviacijos kompanijų svarstyti vieno piloto atsisakymo ar perėjimo prie bepiločių skrydžių nėra linkusios – tokioms permainoms nėra pasirengę jų keleiviai. „American Airlines“ vykdomasis direktorius Williamas Douglasas Parkeris patikslina, kad kompanija kol kas autonominiais laineriais neužsiima, nes „gyvi pilotai lėktuve užtikrina komforto ir saugumo pojūtį, kurio keleiviai kol kas nėra linkę atsisakyti“.
Tačiau Wallstreeto analitikai jau seniai paskaičiavo, kiek atneš pilotų atsisakymas. Remiantis banko „UBS Group AG“ ataskaita (2018), „aviacijos kompanijos ilgus komercinius skrydžius vienam pilotui galės patikėti nuo 2023 metų“. Ten pat sakoma, kad antrojo piloto atsisakymas aviacijos kompanijoms sutaupys iki 15 milijardų dolerių per metus, o perėjimas prie visiškai autonominių lėktuvų – iki 35 milijardų dolerių. Aviacijos pramonė tam pasirengusi – pastaraisiais metais kompanijos aktyviai diegia inovacijas. Apie keleivius to pasakyti negalima: banko atlikta apklausa parodė, kad 61 % respondentų autonominių skrydžių atžvilgiu nusiteikę priešiškai. Kitas tyrimas parodė, kad 51 % keleivių nėra pasirengę, kad aviacijos kompanijos atsisakytų antrojo piloto.
Esminiu aviacijos pokyčių komponentu bus dirbtinis intelektas. Ši technologija pamažu diegiama įvairiose pramonės šakose: DI ateina į automobilius, elektroniką ir fabrikus. „Tūkstantmečio kartai autonominiai skrydžiai problemų tikrai nekels, – tikina E.Hodge'as. – Tereikia parodyti žmonėms, kad tai saugu, ir jie su malonumu įsigys bilietą“. Be to, toje pačioje UBS ataskaitoje buvo ir dar viena apklausa: joje potencialių klientų buvo klausiama, ar jie skristų su vienu pilotu, jei tokio skrydžio bilietai būtų pigesni. Daugiau nei pusė apklaustųjų sakė, kad sutiktų.
Kritika
Eksperimentai su pilotų skaičiumi sudomino ir JAV valdžią. Pavyzdžiui, Atstovų rūmų pateiktoje biudžeto versijoje buvo punktas apie „vieno piloto valdomų krovininių lėktuvų tyrimų programą“. Projektą netgi palaikė Federalinė civilinės aviacijos valdyba. Tačiau į galutinį įstatymo variantą šios priemonės nebuvo įtrauktos.
Vienas iš jos priešininkų – Krovininių skrydžių asociacija, atstovaujanti „FedEx“ ir „United Parcel Service“. 30 tūkstančių pilotų vienijančios Aviacijos kompanijų pilotų asociacijų koalicijos prezidentas Lee Collinsas sako, kad „lėktuvas be dviejų pilotų – katastrofos šaukimasis“. Technologija dar nėra pakankamai ilgai bandoma ir negali užtikrinti aukšto saugumo lygio, mano jis. Oro linijų pilotų asociacijos – stambiausios JAV pilotų sąjungos – prezidentas Timas Canollas antrina: „Skrydžiai su vienu pilotu ar iš viso be jo amerikiečiams keleiviams yra absoliučiai nepriimtini“.
Pilotai įsitikinę, kad tik žmogus geba susidoroti su skrydžio metu galinčiomis kilti nenumatytomis aplinkybėmis. Suprantama, jie nenori prarasti darbo, tačiau turi ir savo argumentų. Vienas iš jų – incidentas „Southwest Airlines“ lėktuve Dalase, 2018 metų balandį. Dėl variklio sprogimo atsirado skylė, į kurią buvo įtrauktas vienas keleivis. Pilotas sugebėjo atlikti avarinį nusileidimą Filadelfijoje, nors keleivio išgelbėti nepavyko. Vargu, ar dirbtinis intelektas susidorotų su tokia neeiline situacija.
