O. Shamimora 2008-aisiais su dar dviem mokslininkais amerikiečiais pasidalino Nobelio premiją už vieno medūzos baltymo atradimą ir jo pritaikymą. Šis jų atradimas vėliau buvo itin svarbus vėžio tyrimams.
O. Shimomura gimė 1928 metais šiauriniame Kiote ir studijavo Nagasakyje. Būdamas 16-metis jis liko gyvas, kai 1945-ųjų rugpjūčio 9-ąją Jungtinės Valstijos ant šio miesto numetė atominę bombą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui busimas mokslininkas nespėjo baigti vidurinės mokyklos, nes buvo mobilizuotas dirbti viename šaudmenų fabrike.
1951 metais O. Shimomura baigė Nagasakio farmacijos universitetą ir įgijo chemiko diplomą.
1960 metais jis pradėjo dirbti Prinstono universitete, kur išskyrė baltymą iš tūkstančių medūzų, sugautų prie vakarinės JAV pakrantės. Vykdant šiuos tyrimus jam dažnai padėdavo žmona Akemi.
Šis baltymas – žaliai fluorescuojantis proteinas (ŽFP) – švyti apšviestas ultravioletiniais spinduliais ir dėl šios savybės tapo svarbia medžiaga tiriant ląstelėse vykstančius procesus.
Mokslininkas dirbdavo Jungtinėse Valstijose, bet vėliau sugrįžo į Nagasakį, kad galėtų palaikyti artimesnius ryšius su artimaisiais, sakė Nagasakio universiteto atstovai.
Atominės bombardavimas, per kurį Nagasakyje žuvo 70 tūkst. žmonių, paliko O. Shimomurai ilgalaikį įspūdį. Vėliau skaitydamas paskaitas jis dažnai pasakodavo apie šią tragišką patirtį ir ragino uždrausti branduolinius ginklus.
