Neatsiras. Tikėtina, kad ledas ir povandeninės nuošliaužos šią salą pasiglemžė visiems laikams – nors ji dar visai neseniai virš vandens paviršiaus kyšojo beveik du metrus. Beveik neabejojama, kad sala paprasčiausiai sulūžo, tačiau bent jau jos pėdsakus tikimasi surasti.
Kada sala pradingo, niekas tiksliai nežino – ji buvo tokia bevertė, kad niekas per daug jos ir neganė. Tikriausiai pirmieji apie Esanbe Hanakita Kojima pradingimą sužinojo japonų žvejai, kurie salą kartais naudodavo kaip pagalbinę vizualinės navigacijos priemonę. Jos išnykimas net ir šiems žvejams nėra tragedija, nes yra geresnių būdų susigaudyti, kur galima žvejoti, o kur prasideda ginčytini Rusijos vandenys.
Būtent tokia ir buvo Esanbe Hanakita Kojima reikšmė. Ši siaurutė žemės juosta buvo pats vakarinis Kurilų salyno pakraštys – salų grandinė, kurią Rusija vadina Kurilų salomis, o Japonija – Šiaurinėmis teritorijomis. Konfliktas su šiokiomis tokiomis pertraukomis tęsiasi nuo XIX a. vidurio, tačiau pilna jėga įsisiūbavo XX amžiuje. Šiose teritorijose yra gamtinių išteklių, tačiau ir Japonija mano, kad istoriškai salos turėtų priklausyti jai.
Reikalas tame, kad japonai šias salas tyrinėja dar nuo XVII a. vidurio. Jie pirmieji sudarė žemėlapį, ėmėsi išsamesnių tyrimų, registruodami daugybę mažų salelių. 1855 metais pasirašyti susitarimai tarp Japonijos ir Rusijos nurodė, kad pastarajai atitenka Sachalinas, o Japonijai – visos Kurilų salos. Taip šios dvi valstybės sugyveno iki 1905 metų, kai Rusijos imperija kare Sachaliną pralaimėjo Japonijai. 1945 metais Sovietų sąjunga pasinaudojo padėtimi Japonijoje ir atplėšė Kurilų salas. Japonija, beje, didelių pretenzijų į visą salyną nereiškia, nors ten ir buvo pirmieji, tačiau norėtų turėti keturias salas – Iturupo, Kunašio, Šikotano ir Chabomajų. 2009 metais Japonija Rusijai pasiūlė šias keturias salas pasidalinti po lygiai, bet Rusija tokio pasiūlymo net nesvarstė.
Japonija yra gana arti Šiaurinių Teritorijų, tačiau dabar pradingus salai, šis geografinis ryšys yra tarsi prarastas. Dingo tas fizinis žymeklis apie Japonijos buvimą tuose vandenyse. Tai – didelis praradimas, dėl to ieškoma salos likučių. Tačiau net juos suradus, Esanbe Hanakita Kojima neatitiks paprasto salos apibrėžimo – tai turi būti sausuma. Tai reiškia, kad šiek tiek sumažės Japonijos teritorija ir stipriai sumažės Išskirtinė ekonominė zona, skaičiuojama nuo krantų.
Tik įdomu, ko tikisi salos paieškos misija – juk ji tikrai nebus šiaip pasimetusi ar nuplaukusi?
