Nesuprastos žinutės kaina – karių ir civilių gyvybės
Atsargos karininkas Darius Antanaitis pasakoja, kad sklandžiam valdymui ir vadovavimui užtikrinti kariuomenėje yra naudojamos standartinės operacijų procedūros – tam tikros instrukcijos, griežtai reglamentuojančios, kaip įvairiose grandyse ir situacijose turi būti perduodamos komandos, įsakymai ar kita informacija. Jose numatyti ir tam tikri terminai, sąvokos, trumpiniai bei koduotės, kurias privalu naudoti.
„Valdymo ir vadovavimo komandos gali būti perduodamos tekstu, žodžiu ar koduotais pranešimais, tačiau visais atvejais privalu vadovautis standartinėmis operacijų procedūromis. Daugeliu atvejų karyboje tai yra efektyvi priemonė užtikrinti sklandžią komunikaciją“, – sako D. Antanaitis.
Vis dėlto, anot atsargos karininko, pasitaiko atvejų, kai net ir standartinės operacijų procedūros neužkerta kelio klaidoms ir trukdžiams. Visų pirma, pavesti gali techninės ryšio priemonės. Taip pat gali įsivelti žmogiškoji klaida – esant dideliam stresui mūšio įkarštyje net ir standartizuota žinutė gali būti ne taip suprasta ar iškoduota, perduodama netiksli informacija.
Nesunku įsivaizduoti, kad mūšio lauke tokios klaidos gali kainuoti labai brangiai. Neteisingai užimtos dalinių pozicijos, netiksliai nurodytos atakos koordinatės ar „draugiškos ugnies“ incidentai – visa tai gali tapti nesusipratimų perduodant komandas ir kitą svarbią informaciją rezultatu.
Per karybos istoriją būta ne vieno atvejo, kai neteisingai suprasta ar išgirsta, adresato nepasiekusi komanda lėmė karių ir civilių žūtis, netyčinį saviškių apšaudymą ar civilinių objektų subombardavimą. Tam tikrais atvejais netiksli komunikacija kariuomenėje gali netgi įžiebti karinius konfliktus tarp dviejų šalių, sugriauti sunkiai pasiektus taikos susitarimus ar paliaubas. Ar to įmanoma išvengti?
Kalbėjimą automatiškai verčia tekstu
Vienas iš „Baltic Miltech Summit 2018“ renginio pranešėjų ir kalbos technologijų bendrovės „Tilde IT“ Pardavimo vadovas Julius Račiūnas yra įsitikinęs, kad šiuolaikinės technologijos tokių nesusipratimų tikimybę galėtų gerokai sumažinti. Gynybos ekspertus iš viso pasaulio sutraukusiame renginyje „Miltech Summit 2018“ pristatė žodinę kalbą tekstu automatiškai paversti gebančią šnekos atpažinimo technologiją, kuri galėtų pasitarnauti Lietuvos kariuomenei.
„Tekstu užrašyta informacija visuomet yra tikslesnė, patikimesnė, tačiau žodžiu perduoti tam tikrus nurodymus ar komandas yra gerokai greičiau. Jei sakomi žodžiai tuo pačiu metu būtų ir automatiškai užrašinėjami, tai leistų greitį bei tikslumą suderinti. Ir, tiesą sakant, tai jau galima padaryti – tokią galimybę suteikia šnekos atpažinimo technologijos“, – sako J. Račiūnas.
J. Račiūnas pasakoja, kad jau ir lietuvių kalbos garsus speciali kompiuterinė programa gali automatiškai paversti įvairiais formatais išsaugomu ir perduodamu tekstu. Tokia technologija remiasi ir tokios programos kaip, pavyzdžiui, su savo telefonu bendrauti leidžianti „Siri“. Atpažinti tam tikrą kalbą ji „išmoksta“ analizuodama daugybę valandų audio įrašų ir susiedama tam tikrus garsus su atitinkamais tekstiniais simboliais. Tokia technologija J. Račiūno teigimu, kariuomenei galėtų suteikti naujų galimybių.
Praverstų raportuojant ir žvalgyboje
„Tam tikri pranešimai ne tik iš karto galėtų būti išsaugomi ir perduodami raštu, bet ir archyvuojami, tapti lengvai prienami tam teisę turintiems asmenims, peržiūrimi. Taip pat būtų greičiau randama reikiama informacija“, – sako J. Račiūnas.
Su tuo sutinka ir D. Antanaitis. Jo teigimu, tokios technologijos kariuomenėje galėtų praversti pildant įvairius raportus, atliekant dokumentavimo darbus. Surinkinėjant tekstą ranka šios užduotys užima ganėtinai daug laiko, o automatinis teksto transkribavimas gerokai pagreitintų šiuos procesus.
„Remiantis raportais, įvairių operacijų dokumentavimu kariuomenėje yra gerinamas sprendimų priėmimo procesas. Taigi galimybės greičiau tokią dokumentaciją pateikti, lengviau rasti joje reikiamą informaciją, ją analizuoti neabejotinai prisidėtų prie spartesnio visos kariuomenės tobulėjimo“, – pažymi D. Antanaitis.
Kita sritis, kur tokia technologija galėtų praversti, karybos eksperto teigimu, yra žvalgyba. Neretai žvalgybinė informacija yra renkama įrašinėjant įvairius pokalbius. Tokių įrašų trukmė gali siekti ir dešimtis valandų, todėl visą ją perklausyti ir išanalizuoti užtrunka labai daug laiko. Tuo metu tekstinėje informacijoje daug lengviau surasti ir išskirti reikšmingus dalykus.
Operatyvumas žvalgyboje neabejotinai yra itin svarbu – kartais vos vienos valandos skirtumas analizuojant žvalgybinę informaciją gali lemti užkirstą kelią teroro atakai, priešo diversijai ar kitiems priešiškiems veiksmams.
Specifinė terminologija – ne problema
Be abejo, gali kilti klausimas, ar šnekos atpažinimo programai nesudarytų sunkumų tai, kad kariuomenėje naudojama specifinė, savus terminus ir trumpinius turinti kalba? J. Račiūnas tikina, kad tai nėra problema.
„Vienas iš tokios technologijos privalumų ir yra tas, kad programą galima „apmokyti“ dirbti ne tik su skirtingų nišinių sričių kalba, tačiau ir pažinti skirtingus dialektus, akcentus ar tarmes. Tam sukuriami specifinei sričiai pritaikyti kalbų domenai, kuriuose kaupiamas tam tikrų terminų, retesnių žodžių ar trumpinių garsynas“, – pasakoja J. Račiūnas.
Kuo daugiau tam tikras domenas naudojamas, kuo daugiau garsinės informacijos jame išanalizuojama, tuo tikslesnius kalbos užrašymo rezultatus galima gauti. Šiuo metu lietuvių šnekos atpažinimo programa „Tildės Balsas“ gali pasiekti maždaug iki 90 proc. kalbos užrašymo tikslumą, tačiau ateityje šis rodiklis vis labiau turėtų priartėti prie 100 proc.
J. Račiūno manymu, kariuomenės modernizavimas neturėtų apsiriboti vien tik šiuolaikinės ginkluotės įsigijimu, bet turėtų apimti ir įvairių procesų efektyvumo didinimą bei automatizavimą. Šiuolaikinės šnekos atpažinimo technologijos būtent tokią galimybę ir suteikia.
