Organizacija šiuo darbu siekia parodyti, kad pavojus žmonijai egzistuoja ir siekia paskatinti diskusiją, kaip katastrofų būtų galima išvengti ar bent jau jas sumažinti.
„Mes nerimaujame dėl pažįstamų pavojų – tokių, kaip lėktuvų katastrofos, kancerogenai maiste, maži radiacijos kiekiai – tačiau jie visi jau yra ištyrinėti. Bet mes pamirštame apie pavojus, kurie gali netikėtai atsirasti – pavyzdžiui, sparčiai tobulėjančių technologijų neigiama pusė ir gamtos pajėgumo „slenksčio“ peržengimas“, – teigia Jungtinės Karalystės karališkasis astronomas ir vienas iš Kembridžo egzistencinės rizikos centro steigėjų, Martinas Reesas.
Nors tikimybė, kad pasaulyje kils branduolinis karas, yra ne didesnė kaip 1 proc., vos viena atominė bomba galėtų nužudyti 95 proc. žmonių 4 km. spinduliu, o padaryta žala siektų 6 kartus toliau.
Šiuo metu daugiausia atominių užtaisų turi Rusija ir JAV – apie 7 tūkst. kiekviena, tačiau J. Karalystė, Prancūzija, Indija, Kinija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja taip pat yra branduolinės valstybės.
Pavyzdžiui, 4 tūkst. atominių ginklų paleidimas ne tik nužudytų daugybę žmonių, bet ir į atmosferą paleistų 150 teragramų dūmų, kurie priverstų viso pasaulio temperatūrą nukristi 8 laipsniais. Tokia temperatūra laikytųsi apie 5 metus ir per šį laiką pusė tų, kurie išgyveno karą, mirtų badu.
Biologinis ar cheminis karas
Kitaip nei atominiai užtaisai, biologiniai ir cheminiai ginklai gali būti pagaminti pakankamai pigiai, o juos paskleisti galima įvairiais būdais. Be to, tokie ginklai pasiglemžia ištisus regionus, o patogenai pasklinda visame pasaulyje ir gali sukelti pandemiją.
Intensyvi klimato kaita
Dabar pasaulis stengiasi neperžengi vieno iš klimato kaitos scenarijaus slenksčių, kuriame Žemės temperatūra padidėja 2 laipsniais. Žinoma, reikia nepamiršti, kad temperatūra gali padidėti daug daugiau, nei tikimasi. Bet net jei išgyvensime geriausią scenarijų, kuriame Žemės temperatūra pakils mažiau nei 2 laipsniais, tai vis tiek gali sąlygoti dažnesnes tropines audras, tam tikrų ekosistemų išnykimą, žemdirbystei skirtų žemių kokybės pablogėjimą ir mažesnius gėlo vandens šaltinius.
Taip pat manoma, kad padidėjęs vandens lygis galėtų apsemti net gi didžiausius pasaulio miestus, o dėl to beveik milijardas žmonių turėtų palikti savo namus.
Ekologinis žlugimas
Kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, taip ir mūsų ekosistema turi limitą, kiek gali pakelti. Šio limito peržengimas pasaulyje sumažintų biologinę įvairovę ir gėlo vandens šaltinius, o tai stipriai atsilieptų kiekvieno žmogaus kasdieniam gyvenimui.
Pandemija
Nors tikimybė, kad žmonija kada nors patirs masinę pandemiją yra maža, ji vis tiek egzistuoja. Per visą pasaulį išplitusi liga galėtų pasmerkti visą žmoniją. Be to, ligai plisti būtų pakankamai lengva, nes žmonės dabar jau turi galimybę persikelti į kitą žemyną vos per kelias valandas. Pandemijos riziką lemia patogenų užkrečiamumas, infekcijos pavojus ir inkubacijos laikotarpis.
Susidūrimas su asteroidu
Kad kažkur Žemės orbitoje egzistuoja pakankamai didelis asteroidas galintis sunaikinti žmoniją - tikimybė maža, bet tai vis tiek įmanoma. Jei panašaus dydžio asteroidas – apie 1 km., kuris išnaikino dinozaurus prieš 65 mln. metų, susidurtų su Žeme - į atmorsferą pakiltų pakankamai dalelių, kurios pritemdytų Saulę keliems mėnesiams ir pažeistų daugybę ekosistemų.
Supervulkano išsiveržimas
Nuspėti, ugnikalnio išsiveržimą nors prieš porą mėnesių kol kas negalime, tačiau mokslininkai nuolat stebi tokius supervulkanus, kaip Jeloustouno kaldera. Jei šis vulkanas išsiveržtų, į atmosferą patektų dideli dulkių ir sulfatų kiekiai, o tai sąlygotų Žemės temperatūros sumažėjimą 3-5 laipsniais, per porą metų nuo išsiveržimo.
Saulės inžinerija
Ši technologija leidžia iš Saulės atkeliavusią šviesą ir karštį nukreipti atgal į kosmosą, pasinaudojant aerozoliais ir kitomis dalelėmis. Taip bandoma atvėsinti mūsų šylančią planetą – tačiau nėra aišku, kokia nauda ar pavojai egzistuoja. Yra tikimybė, kad tolimesnis šios technologijos naudojimas destabilizuos pasaulio klimatą arba, jei žmonija nuspręs jos nebenaudoti, sukels labai didelį pasaulinį klimato atšilimą.
Daugybėje filmų esame matę, kad jei dirbtinis intelektas patektų į netinkamas rankas, tai reikštų pražūtį žmonijai. Dirbtinis intelektas galėtų būti panaudotas tiems tikslams, kurie žmogui nėra pasiekiami.
Parengta pagal iflscience.com
