Pirmą kartą vasaros laikas buvo sugalvotas Pirmo pasaulinio karo metu, nes buvo ieškoma būdo kaip taupyti energiją. 1942 m. – Antro pasaulinio karo metu, vasaros laikas buvo naudojamas visus metus. Buvo manoma, kad jei žmogus atsikels kai lauke pakankamai šviesu – jis naudos mažiau elektros.
Dabar, po beveik 100 metų kai vasaros laikas buvo sugalvotas, pasaulis šiuo klausimu labai nesutaria. 2012 m. JAV atlikta apklausa parodė, kad 45 proc. suaugusiųjų mano, jog vasaros laikas teigia naudos, o 40 proc., kad jo visiškai nereikia.
Be to, Amerikoje daugiau nei 152 tūkst. žmonių šalyje kreipėsi į Kongresą su prašymu nutraukti laiko sukiojimą.
„Prašau, nustokite sukioti laiką. Iki namų man tenka važiuoti beveik 50 km. dviejų juostų greitkelyje, o daryti tai tamsoje dar nemaloniau“, – savo peticijoje rašė moteris iš Teksaso valstijos.
Nors dauguma skundų buvo pagrįsti nemalonia patirtimi, kai kurie žmonės turėjo ir pagrįstos bei aršios kritikos.
„Vasaros laikas buvo sugalvotas karo metais, todėl moderniame pasaulyje neturi jokios realios naudos. Jis žmonėms sukelia tik stresą“, – rašė Šiaurės Karolinos (JAV) valstijos gyventojas Dustinas.
Problemos susijusios su laiko persukimu
Pasaulyje egzistuoja grupės, kurios kovoja už tai, kas vasaros laikas būtų panaikintas, viena iš tokių – Standardtime.com. Jų teigimu, nėra įrodymų, kad vasaros laikas iš tiesų padeda taupyti energiją.
„Jei norime taupyti energiją – turime tai daryti visus metus. Jei vis dėl to tai nelabai veikia – atsikratykime laiko sukiojimo“, – rašoma grupėje.
Michaelis Downingas savo knygoje „Spring Forward: The Annual Madness of Daylight-Saving Time“ taip pat rašo, kad nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų vasaros laiko naudą ar, kad tai skatina mažesnį energijos suvartojimą. Atvirkščiai, sąnaudos neretai būna dar didesnės.
Visoje Indianos valstijoje (JAV) vasaros laikas buvo pradėtas naudoti 2006 m. ir mokslininkai pastebėjo, kad nors elektros šviesai yra sunaudojama mažiau, sąnaudos padidėja naudojant oro kondicionierius. Taip yra dėl to, kad 5 vakaro dar ryškiai šviečia Saulė ir namai nespėja atvėsti iki kol žmonės grįžta namo iš darbo.
Pastebėta, kad vasaros laiku padidėja ir degalų suvartojimas. Ilgesnė diena leidžia žmonėms ilgiau papramogauti ar užsiimti kokia nors veikla, o tam dažnai reikia automobilio.
Laiko sukimas yra didelis galvos skausmas ir oro linijų bendrovėms – nes tai dažnai lemia lėktuvų vėlavimus ir mažesnį pelną.
Žinoma, nereikėtų pamiršti ir sveikatos problemų. Laiko persukimas kai kuriems gali sukelti „jetlag“ efektą, kuris priverčia pasijusti tarsi kitoje laiko juostoje. Šis efektas kai kuriems sutrikdo miegą, metabolizmą, nuotaiką ar sukelia stresą – o organizmui iš naujo prisitaikyti užtrunka 3 savaites.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad tomis dienomis, kai laikas yra persukamas, padaugėja širdies smūgių, susižeidimų darbe, automobilio avarijų ir savižudybių.
Kodėl vasaros laiko reikia?
Nors tyrimų siekiančių įrodyti laiko sukimo naudą arba žalą yra daug, 2008 m. atliktoje analizėje buvo pastebėta, kad sutaupyti šiek tiek energijos galima jei vasaros laikas yra naudojamas 4 savaitėmis ilgiau.
Kaip teigia naujienų svetainė „Christian Science Monitor“, analizėje buvo nustatyta, kad pratęsus vasaros laiką, bendras sutaupytas energijos kiekis Amerikoje siekė 1,3 teravatvalandes, t. y. 0,3 proc. suvartotos energijos per metus. Nors skaičius atrodo nedidelis, sutaupyta pinigų suma siekia 130 mln. dolerių.
Be to, ilgesnė diena leidžia žmonėms daugiau ką nuveikti. Jie eina apsipirkinėti ar užsiima kokia nors veikla – pavyzdžiui, žaidžia golfą. Šio žaidimo kompanijos teigė, kad 1986 m. ilgesnis vasaros laikas atnešė jiems dar daugiau pelno.
Barbekiu įrangą parduodančios kompanijos taip pat sakė, kad ilgesnis vasaros laikas galėtų pakelti pardavimus iki 100 mln. dolerių. Be to, vaikai švenčiantys Helovyną galėtų tai daryti valandą ilgiau, o tėvams reikėtų pirkti daugiau saldainių.
Bet nors šalies ekonomikai ilgesnis vasaros laikas tikrai išeitų į naudą, pakeisti įstatymą gali labai daug kainuoti.
Įstatymų leidėjų atstovas iš Albertos (Kanada) teigė, kad vien referendumo organizavimas šiuo klausimu vienai šalies sričiai atsieitų apie 2-6 mln. dolerių.
Žinoma, yra šalių, kurios vasaros laiko visiškai atsisakė arba jo niekada neturėjo.
Nuspręsti ar vasaros laiko reikia ar ne, turėtų pačios šalys – tačiau jei vieni miestai pasirenka jo nenaudoti, o kiti – naudoti, tai irgi gali sukelti nemažai problemų.
Parengta pagal sciencealert.com
