Lapkričio pabaigoje kompanija Vilniuje atidarė modernų biurą, kuris ne tik leidžia sutelkti visus darbuotojus po vienu stogu, bet ir yra ekologiškas bei inovatyvus.
Kompanija vertina bei skatina darbuotojų kūrybiškumą – biuro patalpose veikia laboratorija, kurioje laisvu nuo darbo metu darbuotojai gali kurti ką panorėję, ir iki šiol jau yra sukonstravę robotą-barmeną, maišantį kokteilius, 3D spausdintuvą ir raštą ranka tiksliai imituojantį spausdintuvą, kuris, kaip juokauja vienas iš „Visma Lietuva“ grupės įkūrėjų Mantas Urbonas, sutaupys įmonei daug laiko prieškalėdiniu laikotarpiu užrašinėjant atvirukus.
Vienas įmonės išskirtinumų – ji valdoma ne tradiciniu valdžios piramidės principu, bet demokratiškai, t. y. visi darbuotojai aktyviai dalyvauja sprendžiant net ir tokius klausimus kaip biuro dizainas. Be to, įmonėje nėra produktų vadybininkų – visi projektai vystomi pasitelkiant iš pačių darbuotojų sukurtus komitetus.
Plačiau apie visa tai pasakoja „Visma Group Solutions“ divizijos direktorius Carstenas Boje Mølleris ir „Visma Lietuva“ įkūrėjas Mantas Urbonas.
– Pone Mølleri, kuo, Jūsų paties vertinimu, „Visma Lietuva“ išsiskiria iš kitų kompanijų?
Carstenas Boje Mølleris: – Ši kompanija įkurta su išskirtine dvasia, kurią įpūtė Mantas, Aurimas ir Agnius. Jaučiu, kad jie ne tik kuria, bet ir mėgaujasi savo darbu. Jaučiu jų entuziazmą ir mane žavi tai, kad jie užaugino tikrai didelę kompaniją, kurioje išlaiko žaismingumą.
Taip pat jaučiu, kad daug įmonės darbuotojų noriai investuoja savo laiką. Jiems patinka čia būti. Aš esu iš Danijos, ir mes, kaip ekonomiškai stipri šalis, esame šiek tiek išlepinti, todėl ne tokie žaismingi, kaip jūs. Esame apsirūpinę ir įpratę būti maitinami šaukšteliu – ir nesu tikras, kodėl tokį užsidegimą turite jūs, bet greičiausiai todėl, kad esate jauna, neseniai iš geležinio kumščio ištrūkusi, šalis. Šiandien jūs tiesiog žydėte žydite. Tuo tarpu mes, Šiaurės šalys, kol kas esame aukštai, bet turime grumtis, kad ten išliktume.
– „Visma“ yra komercinė kompanija, bet valdoma demokratiniu principu – darbuotojai bendrai sprendžia net biuro interjerą. Kaip tokie principai gali praversti komercinėje įstaigoje?
Mantas Urbonas: – Tai nelengva. Bet juk kurti verslą su bet kuriuo modeliu nėra lengva. Versle yra daug sudėtingų klausimų ir ne visada jiems randi gerus sprendimus. Tačiau demokratijoje į valdymą įtraukiami visi žmonės, išklausomos jų emocijos. Jei esate subordinacijos grandinėje, dažniausiai tikimasi, kad paklusite nurodymams iš viršaus. Mūsų atveju žmogus gali nesutikti su nurodymais – kas gali įnešti truputį chaoso, bet tada darbuotojas mato darbo prasmę ir įdeda į užduotį daugiau energijos. Taip, demokratiškas kelias trunka ilgiau, bet užtat niekas nuo nieko nėra slepiama.
– Ir kaip prie tokios tvarkos prisitaiko lietuviai?
M.Urbonas: – Puikiai! Lietuva – pati laisviausia šalis pasaulyje, ar ne? Juk mes turime net tris Nepriklausomybės dienas! (juokiasi).
Manau, prisideda ir tai, kad mes, lietuviai, esame labai jautrūs neteisybei. Ne tai, kad pernelyg su tuo kovotume, bet giliai savyje jaučiame, kai taip nutinka – tai smarkiai kenkia produktyvumui. O kai to nėra – darbas vyksta daug produktyviau.
– Pristatymo metu sakėte, kad kitos kompanijos užsakomąsias paslaugas perka (angl. outsource) Azijoje ir kitose šalyse, bet „Visma“ nusprendė taip nedaryti ir likti Europoje. Kodėl taip yra?
C.B.Mølleris: – Na, anksčiau ir mes bandėme pirkti paslaugas Indijoje (juokiasi). Bet Indijoje kultūra, mąstymas, klausimai labai skiriasi nuo mūsų standartų. Supratome, kad mūsų kompanija nėra pakankamai subrendusi – dirbdami su Indija turėtume viską pateikti iki menkiausių detalių, kitaip jie nepasitikslins ir patys pradės dalykus, kurie liko tarp eilučių, išradinėti pagal save.
Be to, egzistuoja laiko skirtumo problema ir nuolatinė jų darbuotojų kaita. Nesakau, kad su Azija kažkas negerai, tiesiog čia dirbti daug patogiau – dėl lokacijos, artumo, kultūros ir darbuotojų lojalumo. Mes suprantame vieni kitus.
– Ar turėtumėte kokių patarimų Lietuvai, ką reikėtų daryti, kad prisitrauktų daugiau tokių kompanijų kaip „Visma“?
C.B.Mølleris: – Visi mes esame skirtingi, bet aš esu pats laimingiausias žmogus pasaulyje. Nes tai Mantas susirado mane! (juokiasi) Atidarymo kalboje sakiau – mano didžiausias pasiekimas ir indėlis yra tas, kad likau nuošalyje, suteikiau galimybę lietuviams viską daryti patiems.
Tad mano patarimas – jums reikia labai gerų vietinių žmonių. Ieškokite, kaip kažką sukurti valstybės viduje, be pagalbos iš šalies. Jums reikia daugiau tokių Mantų (juokiasi).
Daugelis užsienio kompanijų tikisi, kad joms užteks atvykti, numesti savo procedūras ir metodus, ir visi puls tuo sekti. Rezultatai gaunasi juokingi. Iš tiesų reikia vietinio valdymo, reikia priimti vietinę kultūrą. Nenurodinėjau pirkti nė vieno puodelio, kėdės ar spintelės – ir nors turėjau minčių dėl tam skiriamo biudžeto (juokiasi), vis dėlto jūs viską padarėte patys, ir padarėte puikiai.
– Kokie buvo didžiausi projektai, prie kurių dirbo „Visma Lietuva“?
M.Urbonas: – Dirbome prie visos projektų grupės. Beje, turiu pasakyti, kad pats didžiausias efektyvumas pasiekiamas, kai prie projekto dirba 6-8 žmonės. O dirbome ir dirbame prie verslo automatizacijos sprendimų, pavyzdžiui, apimančių komandiruotes, darbo užmokesčius, darbuotojo savitarną, elektroninį parašą – visa tai Skandinavijos rinkoje yra labai populiaru. Taip pat kūrėme mokyklos administravimo sistemą.
Mūsų projektų spektras tikrai platus, nesėdime užsidarę vienoje erdvėje, stengiamės kurti tvarius ir skirtingos masto projektus.
– Kiek autonomiška yra „Visma Lietuva“?
M.Urbonas: – Esame atsakingai prižiūrimi finansine prasme. Taip pat C.B.Mølleris sudėlioja tikslus, gaires, labai aiškia nurodo uždavinius, bet jo vadybos stilius – skatinti ir drąsinti, jis nedaro spaudimo, nebando priversti. Vidinių projektų rėmuose esame laisvi. Žinoma, nepažeidinėjame jokių įstatymų ar verslo etikos, bet esame atsakingi už save.
– Kaip matote kompanijos ateitį? Iki kokio dydžio gali išaugti „Visma Lietuva“?
C.B.Mølleris: – Manau, iki 2020-ųjų pabaigos čia dirbs apie 500 žmonių. Dabar Europoje plečiamės dideliu greičiu ir ne ką mažesniu pasiryžimu. Mūsų strategija – skverbtis į Europą per jos centrą ir rytines dalis, o taip pat Beniliukso šalis, išskyrus Vokietiją ir Prancūziją (nes ten – stambių tarptautinių žaidėjų aikštelė). Mes labiau taikome į nedidelių keistų kalbų šalis (juokiasi).
Žinoma, gali nutikti ir visokių netikėtų posūkių, ir gal aš vieną dieną pasakysiu – Mantai, man kitiems metams reikia tūkstančio žmonių! (juokiasi). Bet jei rimtai, matyti, kad talentų konkurencija Lietuvoje auga.
M.Urbonas: – Taip, mes artėjame prie demografinių lubų. Lietuvai reikia užauginti daugiau specialistų.
C.B.Mølleris: – Bet jūs puikiai prisidedate prie to! Jūs skaitote paskaitas universitetuose.
M.Urbonas: – Taip, pastebėjome, kad žmonėms, ateinantiems pas mus tiesiai iš universiteto, pradeda trūkti kai kurių įgūdžių. Pavyzdžiui, žinojome, kad universitete dėstomas vienas mums aktualus dalykas, bet naujai ateinantys jo kažkaip nebemoka. Pradėjome domėtis ir paaiškėjo, kad buvęs dėstytojas baigė dėstyti ir pats įsidarbino programuotoju. Suvokėme, kad turime tai kažkaip ištaisyti, o vienas iš būdų – patiems dėstyti tai, ko trūksta ateinantiems studentams.
Universitetai suteikia labai gerus pagrindus, pavyzdžiui, algoritmikoje, duomenų bazėse ir kitose fundamentaliose srityse – bet nemoko, kaip dirbti su moderniomis versijavimo sistemomis, nesupažindina su dabar itin išpopuliarėjusia „devops“ metodika. Akademinė aplinka moko kurti ne sprendimus, bet programinį kodą – o tokio dalyko išmokimas rinkoje savaime gali trukti labai ilgai, iki aštuonerių metų.
Taigi, mūsų darbuotojai kaip svečiai kartais skaito paskaitas Vilniaus Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetuose. Taip pat atvyksta darbuotojų iš skandinaviškosios „Vismos“. Žinoma, ne visiems tai patinka – bet manau, kad mūsų pareiga visuomenei yra savo žiniomis dalintis.
– Kiek praktikantų po praktikos pasilieka dirbti įmonėje?
M. Urbonas: – Priklausomai nuo tuometinio verslo ir projekto poreikių, apie 20 proc.
– O kaip su darbuotojų kaita?
C.B.Mølleris: – Kaip ir visur, ji egzistuoja, bet turiu pasakyti, kad čia, „Visma Lietuva“, ji žymiai mažesnė, nei Skandinavijoje.
– Paskutinis klausimas: kokia yra „Visma Group“ esmė, jos motto?
C.B.Mølleris: – „Visma“ kuria programinius sprendimus, kurie leidžia darbuotojams veikti produktyviau skaitmenizuojant ir integruojant verslo procesus. Tikime, kad šiais laikais produktyvumas yra bendruomenės augimo pagrindas – ypatingai Šiaurės šalyse, kur atlyginimai ir gyvenimo standartai yra labai aukšti. Su pasauliu galime konkuruoti ne darbo jėga, bet produktyvumu ir efektyvumu – „Vismos“ misija yra padėti tai pasiekti.
Įmonės viduje norime būti atviras, draugiškas ir apdairus darbdavys – būti vieta, kur žmonės gali augti.
Esame įsigiję daug kompanijų, bet jas visas sieja viena: jos turi tą ugnelę, tą „X“ faktorių – ir mes norime tai išlaikyti. Štai kodėl mes nesiimame griežto integravimo – mes norime išlaikyti ir lietuvišką dvasią. Pavyzdžiui, mane labai įkvėpė tas biuro dizaino elementas, kur ant sienos esate užsirašę savo vertybes – tai puiku, tai įkvepia, ir negaliu nesutikti, kad produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo motyvacijos ir kompetencijos. Neužtenka būti protingu, reikia būti ir motyvuotu – štai kas atneša sėkmę. Rezultatai kalba patys už save – iš visų 24 kompanijų, už kurias esu atsakingas, „Visma Lietuva“ yra kūrybingiausia.
M. Urbonas: – Tuo tarpu aš matau didelį C.B.Møllerio patirties ir rinkos žinių indėlį. Viskas, kas vyksta Skandinavijoje, ateis ir pas mus, į Lietuvą – skaitmeninė transformacija, verslų skaitmeninimas artėja pilnu greičiu, o padalinys, kuriam vadovauja C.B.Mølleris, visa tai vairuoja. Mums čia, Lietuvoje, kol kas gal dar ir sunku suvokti globalius virsmus, bet jie neabejotinai ateis, o mes jau turėsime tiek vertingų įžvalgų, tiek įdirbį.
