Manoma, kad masyvus senovinis fortas, rastas Berenikės uoste, buvo pastatytas laikais, kai Egiptą valdė Ptolemėjų dinastija. Atradimą padarė JAV ir Lenkijos archeologai.
„Dvigubos sienos saugojo vakarinę tvirtovės sieną, o rytų ir šiaurės pusėms pakako vienos sienos linijos. Statinio kampuose, o taip pat vietose, kur susijungia sienų dalys, buvo įrengti kvadratiniai bokštai“, – pasakoja kasinėjimuose dalyvavę Marekas Woźniakas ir Joanna Rajkowska.
Tvirtovė buvo 160 m ilgio ir 80 metrų pločio.
Forto viduje archeologai aptiko iškirstą šulinį ir kanalų bei baseinų sistemą, kuri senais laikais buvo naudojama lietaus ir požeminio vandens kaupimui bei saugojimui.
Dviejuose didžiausiuose baseinuose tilpdavo iki 17 000 litrų vandens, teigia archeologai.
Ekspertai taip pat nustatė, kad statinyje taip pat buvo „trys dideli kiemai ir keletas susijusių struktūrų, sudarančių uždarą bei įtvirtintą dirbtuvių ir parduotuvių kompleksą.“
Istorikai mano, kad Berenikė buvo vienas iš daugelio uostų, atsiradusių palei Raudonąją jūrą. Šie uostai buvo naudojami kariniais tikslais: Ptolemėjų kariuomenei tiekė karo dramblius – tyrėjai mano, kad jie buvo importuojami iš Eritrėjos (Rytų Afrikoje).
Senoviniame šiukšlyne, įrengtame už foto sienų, mokslininkai dar rado dramblio kaukolės dalį, archeologai vietoje rado terakotinių figūrėlių ir monetų.
„Įdomu tai, jog atrodo, kad (Berenikės) administratoriai netrukus nusprendė, kad įtvirtinimai nebereikalingi. Kai kurie iš jų buvo išmontuoti jau labai greitai – portalui „Live Science“ sakė M.Woźniakas. Mokslininkai taip pat neaptiko jokių požymių, kad fortas kada būtų buvęs užpultas. Jų teigimu, Ptolemėjai savo karalystės pakraščiuose dažnai statydavo įtvirtintus miestus ir fortus, nes nebuvo tikri, kaip vietiniai žmonės reaguos į naujakurius.
