Susipažinkite su Nespamedu – 2 200 metų amžiaus akių daktaru, kuris, kaip sako Nacionalinio Ispanijos archeologijos muziejaus, savo pomirtinėje egzistencijoje tapo tikra žvaigžde.
Remiantis naujausiais tyrimų duomenimis, publikuotais muziejaus žurnale, gausiai išpuošta mumija kažkada buvo žynys ir gydytojas, manoma, tarnavęs ne kam kitam, faraonui Ptolemėjas II (ir galbūt jo įpėdiniui Ptolemėjui III). Manoma, kad daktaras gyveno kažkada tarp 300 ir 200 m.pr.m.e.
Iš pradžių penkiomis sudėtingai išraižytomis aukso plokštėmis dekoruoti ir paties mirusiojo veidą vaizduojančia kauke bei peruku papuošti palaikai buvo priskiriami moteriai – muziejus mumiją kaip dovaną gavo 1925 m. Užrašai auksiniame mumijos įdėkle skelbė, kad tai yra žynys ar žynė Nespamedu iš Sakaros, bet daugiau apie į vyturus suvyniotą kūną nieko nebuvo galima pasakyti.
2016 m. keli klausimai apie mumiją buvo atsakyti – kai muziejaus darbuotojai išsiuntė Nespamedu ir dar tris kitas mumijas į universitetinę Madrido ligoninę, kur joms buvo padarytos jų kompiuterinės tomografijos
Padarę beveik 3000 mumijos tomografinių nuotraukų, tyrėjai nustatė, kad Nespamedu mirė būdamas daugmaž 55 metų amžiaus – bet iki tol spėjo pasiekti aukštą socialinį statusą, leidusį jam susikurti prabangias pomirtinio gyvenimo sąlygas.
Po auksiniais mumijos apvalkalais ir vyturais mokslininkai rado keletą dešimčių religinės magijos tekstų ir plokšteles, vaizduojančias įvairias religines scenas. Keliose iš plokštelių matomas dievas Thotas (dievybė su ibio galva, senovės Egipto panteone buvusi atsakinga už mokslą ir mediciną), kuris gydo kito dievo – Horo – akį po aršios dieviškos kovos. Pagal tai mokslininkai kelia hipotezę, kad Nespamedu galėjo būti asmeninis faraono akių gydytojas.
„Ši ikonografija tikrai išskirtinė, ir akivaizdu kad jis norėjo pažymėti savo religingumą ir specializaciją, – teigia muziejaus darbuotojai. – Ir jei jis tikrai buvo faraono oftalmologu, bent jau dalį savo gyvenimo jis turėjo praleisti Aleksandrijoje, kur Ptolemėjas II turėjo savo dvarą“.
