Pagrindinis kasinėjimų radinys – sudėtinga vamzdžių sistema, neleidusi jūros vandeniui užtvindyti gyvenvietės, o taip pat daug pastatų ir kitų konstrukcijų, priklausančių ankstyvajam bronzos amžiui, nuo 2750 iki 2550 m pr.m.e.
Archeologai dėl šių radinių labai nustebę – nes jie įrodo, kad šioje vietovėje egzistavo labai išsivysčiusi civilizacija, kuri iki šiol mokslo bendruomenei buvo visiškai nežinoma.
Taip pat buvo nustatyta, kad gyvenvietė pasižymėjo labai sudėtinga ir daugiapakope bendruomenės organizacija, kas leido išgyventi atšiaurioje pajūrio aplinkoje.
Remiantis Kembridžo universiteto paskelbtu pranešimu, šioje vietovėje buvo „neįprastai sudėtingų priešistorinių paminklų“.
Archeologai atrado, kad Daskalio pastatai buvo pagaminti iš marmuro, atgabento iš Nakso salos. Tai įrodo, kad šioje civilizacijoje egzistavo aukštą lygį pasiekę architektai, o miesto įkūrimo misija buvo suplanuota centralizuotai, rašo „Greek reporter“. Pasak šaltinio, savo sudėtingumu ši gyvenvietė prilygsta Kretos saloje egzistavusiems Knoso rūmams.
Radiniai iš Daskalio salelės rodo, kad kai kurie pastatai ten buvo „monumentalaus“ dydžio – kas mokslo bendruomenei iki šiol buvo visiškai nežinoma.
Tyrimus Kerose vykdė Kembridžo universitetas.
