Straipsnis, neseniai publikuotas Europos Geologinių mokslų sąjungos žurnale „Climate of the Past“, apžvelgia temperatūros pokyčius, susijusius su žmogaus veikla Romos imperijos laikais.
Šiame tyrime tarptautinė mokslininkų komanda panaudojo jau žinomus romėnų žemės ūkio tyrimus, kad įvertintų oro taršos lygį Romos imperijos laikais. Tada, naudojant pasaulinį aerozoliais pagrįstą klimatinį modelį, pabandė įvertinti poveikį kiekybiškai.
Mokslininkai nustatė, kad nors miškų naikinimas ir įvairūs žemės panaudojimo atvejai sukėlė 0,15° C atšilimo efektą, jis buvo kompensuojamas aušinimo efektu, kurį lėmė aerozolių išmetimas, atsiradęs deginant miškus ir taip ruošiant dirbamos žemės plotus. Rezultatas – bendras temperatūros sumažėjimas 0,17 °C, 0,23 °C arba 0,46 °C (priklausomai nuo mažo, vidutinio ar didelio emisijos scenarijaus).
Tačiau šis aušinimo efektas pasireiškė ne visur. Modelis rodo, kad didžiausias atvėsimas nutiko Vidurio ir Rytų Europos regionuose, bet Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų dalys kaip tik patyrė atšilimą.
Priešingai nei šiandienos klimato kaita, mažai tikėtina, kad šitas atvėsimas būtų buvęs turėjęs reikšmingesnį poveikį kasdieniam gyvenimui romėniškojoje Europoje. Ypač, turint omenyje romėnų šiltąjį periodą – natūralaus klimato atšilimo laikotarpį, trukusį nuo 250 iki 400 mūsų eros metų.
Bet miškų deginimas galėjo paveikti orus kitais keliais, leidiniui „New Scientist“ sako Anina Gilgen iš Ciuricho Federalinio technologijų instituto. Pavyzdžiui, tai galėjo padidinti oro taršą aplinkiniuose miestuose, lemti kritulių pokyčius ar net vandens prieinamumą.
Tad nors tiksliai įvertinti praeities orus gali būti ir nelengva, straipsnyje galiausiai daroma išvada, kad „tikėtina, jog žmogaus įtaka žemei ir atmosferai antikos laikais paveikė klimatą kontinentiniu mastu“.
