Senovinis radinys atskleidė, kas iš tiesų statė piramides

Didžioji Gizos piramidė yra seniausia ir didžiausia iš trijų piramidžių, tebestovinčių al Gizoje, Egipte, taip pat yra vienintelis išlikęs iš Septynių pasaulio stebuklų. Pastatytas per maždaug 20 metų, šis didžiulis statinys buvo skirtas ketvirtosios dinastijos Egipto valdovui Khufu kaip kapas. Tačiau netoliese esančiame Wadi Al-Jarfos mieste archeologams aptikus keletą radinių dabar darosi aiškiau, kaip senovinė bendruomenė sugebėjo įvykdyti tokias statybas.

 Didžioji Gizos piramidė yra seniausia ir didžiausia iš trijų piramidžių, tebestovinčių El Gizoje, Egipte<br> 123RF nuotr.
 Didžioji Gizos piramidė yra seniausia ir didžiausia iš trijų piramidžių, tebestovinčių El Gizoje, Egipte<br> 123RF nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-06-12 08:58, atnaujinta 2019-06-13 14:11

Pierre’as Tallet ir jo komanda atrado užrašus žmogaus, vadinto Mereriu, kuris turėjo inspektoriaus titulą ir buvo atsakingas už akmens gabenimą iš skaldyklų į Gizą.

Dokumentiniame filme „Didžioji Egipto piramidė: nauji įrodymai“ atskleidžiama, kaip faraonas Khufu įgyvendindamas savo ambicingą Didžiosios piramidės viziją skirtingoms užduotims naudojo skirtingas darbininkų komandas. 

Rastas papirusas rodo, kad Khufu skirstė darbininkus į komandas pagal konkrečius tikslus ir atsakomybes. Sprendžiant iš Mererio užrašų, vieną tokią komandą sudarė 40 darbininkų, o keturios tokios komandos sudarė didesnį – 160 žmonių – būrį. Žinoma, tikslui pasiekti reikėjo daugybės tokių komandų ir būrių.

Filme pasakojama, kad Khufu neturėjo tiesiog atsitiktinių darbininkų, faraonui dirbo elitiniai specialistai.

Inspektorius Mereris buvo nedidelės daugmaž 40 žmonių grupės vadas. Tai tik didelio būrio dalis, tačiau darbo organizavimas, kurį matome čia, yra lygiai toks pat, kaip visose Didžiosios Khufu piramidės statybose, – pasakojo hieroglifus išvertęs P.Tallet. – Egzistavo labai tikslus darbų pasidalijimas. Viskas buvo suplanuota ir apskaičiuota, tačiau jie susidūrė su problema – smarkiai trūko vario.“

P.Tallet pavyko aptikti ir dar vieną radinį, kuris atskleidžia, kaip šią problemą sprendė statytojai.

Už 240 km nuo Gizos esančioje Wadi Al-Jarfoje archeologai rado raidės L formos prieplaukos, kurios ilgis siekė 200 metrų, liekanų. Tai reiškia, kad prieplauka buvo pakankamai didelė, jog galėjo suteikti užuoglaudą pakankamai didelei laivų flotilei, kuri galėtų keliauti į Sinajaus pusiasalį.

Pasak P.Tallet, statytojai keliaudavo į Sinajuje buvusias vario kasyklas ir ten išsikasdavo reikalingo metalo, o paskui grįždavo į Wadi Al-Jarfą, o iš šios – į Gizą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.