M6 keitė pasenusį M4. Pastarasis nebuvo nuo pat pradžių kuriamas kaip išgyvenimo rinkinio ginklas – tai buvo iš sportinių šautuvų dalių surinktas ginklas, pritaikytas naujai užduočiai. Taigi, jis turėjo nemažai trūkumų, kuriuos buvo galima išspręsti tik kuriant specialiai šiai funkcijai skirtą ginklą.
Išgyvenimo rinkiniui skirtas ginklas turi būti ilgaamžis ir nereikalaujantis priežiūros. Juk jie naudojami, valomi ir sutepami itin retai. Toks ginklas taip pat privalo būti pigus – kam gaminti brangų ginklą, kuris bus naudojamas itin retai? Galiausiai, jis privalo būti praktiškas, universalus, patikimas ir lengvas. M4 atitiko šiuos kriterijus – išskyrus tai, kad jis nebuvo labai patogus ir veiksmingas.
M6 rėmas buvo gaminamas iš presuoto plieno lakštų, todėl šis šautuvas buvo pakankamai pigus. Vamzdžių modulį buvo galima pašalinti ištraukus vieną kaištį. Ir taip – būtent vamzdžių, nes M6 virš lygiavamzdžio .410 kalibro šautuvo turėjo „.22 Hornet“ šoviniais šaudantį vamzdį. Visa šautuvo konstrukcija buvo plieninė, išskyrus skruosto atramą ant buožės – ir nedidelį gumos lopinėlį ant buožės galo. Lėktuvų įguloms buvo nurodyta apvynioti šautuvą parašiuto virvėmis, jei jie nusileistų pavojingoje aplinkoje.
Du vamzdžiai buvo pakankamai geras sumanymas. .410 kalibro šratinė amunicija leido efektyviai apsiginti nuo didesnių žvėrių ir medžioti iš artimo atstumo, o „.22 Hornet“ šoviniai padėjo medžioti didesniu atstumu. M6, lygiai kaip ir M4, niekada nebuvo sukurtas siekiant gintis nuo priešų – tam šis ginklas tiesiog netinka.
Šaulys rankenėlės pasukimu galėjo pasirinkti, iš kurio vamzdžio bus šaudoma. Du vamzdžiai ir tikra buožė nulėmė, kad M6 svėrė daugiau nei M4 – 2,06 kg prieš 1,8 kg. Tačiau šiek tiek didesnis svoris buvo mažas trūkumas, turint omenyje, kad M6 buvo gerokai patogesnis ir funkcionalesnis. Buožėje buvo galima laikyti 9 „.22 Hornet“ ir keturis .410 kalibro šovinius.
Pastebėsite, kad M6 turi neįprastą nuleistuką. Tokia konstrukcija pasirinkta todėl, kad Šaltojo karo metu JAV kariniai lėktuvai dažnai skraidė arktiniuose regionuose. Bandydami išgyventi tokiame klimate, kariai tikrai nešiotų storas kumštines pirštines, kurios neleistų naudotis įprastais nuleistukų mechanizmais. Taigi, buvo pasirinktas didelis į buožę integruotas nuleistukas, kurį buvo galima paspausti ir nenusiėmus pirštinių.
Beje, nors M6 nebuvo kuriamas civilių naudojimui, italų „Chiappa“ po daug metų sukūrė „Chiappa M6 Survival Gun“, kuris turi lygiavamzdžio šautuvo vamzdį virš .22 LR vamzdžio. Tai šiek tiek kitoks ginklas, nors jo kūrėjai akivaizdžiai sėmėsi įkvėpimo iš originaliojo M6.
